Augalų kategorijos

Japoninė kamelija

Kamelijų kilmė, istorija ir įdomūs faktai

Gėlė Japoninė kamelija (Camellia japonica) natūraliai auga Kinijos Zhejiang miškuose, Pietų Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane. Vyraujančios žiedų spalvos – nuo raudonos iki rausvos, baltos. Minėtose šalyse kamelijos žydi sausio – gegužės mėnesiais, priklausomai nuo klimato juostos ir vietovės, o vaisius veda rudenį.

Japonijoje šie augalai vadinami „yuki-tsubaki“ (vert. sniego kamelija), nes prisitaiko tiek prie aukštikalnių klimato, tiek prie jūros pakrančių žemumų.

Camellia japonica laukinėje gamtoje užauga net maždaug iki 10 – 12 metrų. Rekordas – 18 metrų medis Japonijoje. Taigi, gėlė kamelija, priklausomai nuo išvestos rūšies, gali išaugti nuo mažo dekoratyvinio vazoninio krūmelio iki aukštaūgio medžio laukinėje gamtoje.

XVII amžiuje „Camellia“ buvo pavadinta jėzuitų kunigo ir botaniko Georgo Kamelio, tyrusio augalų gydomąsias savybes, vardu. Tačiau pavadinimas suteiktas tik Carl Linnaeus rūšiai. Dėl šio pasišventusio vyro indėlio į farmacijos istoriją, lotynų kalboje „camellia“ reiškia „kunigo pagalbininkas“.

Kamelija tiek Rytų valstybėse, tiek Vakarų buvo tapusi menininkų mūza. Nuostabius šio augalo žiedlapius Kinijoje tapydavo ant drobių ir porceliano. Seniausi meno dirbiniai identifikuojami net nuo XII amžiaus. Šioje šalyje kamelija simbolizuoja amžiną vyro ir moters meilę bei atsidavimą. Be to, kiekviena spalva turi savo reikšmę:

 

  • Baltažiedės – simbolizuoja pagarbą ir dovanojamos tiems, kurie mums itin patinka.
  • Rausvosios kamelijos dovanojamos išsiilgtiems žmonėms.
  • Raudonžiedės – meilės, aistros ir gilaus troškimo simbolis.

1959 metais JAV, kamelija tapo oficialia Alabamos valstijos gėle. Šis ypatingas augalas yra vienas populiariausių visame pasaulyje, kuriuo galima grožėtis ne tik gamtoje, bet ir savo namuose.

Camellia Japonica veislės, rūšys bei jų ypatumai

Camellia japonica pasaulyje įprastai vadinama kamelijos arba japoninės kamelijos vardu, labiausiai žinomu iš maždaug 40 tūkstančių registruotų Camellia veislių.

Camellia japonica yra priskiriama arbatmedinių (Theaceae) visžalių augalų šeimai.

Vienos iš populiariųjų rūšių yra:

  • Kvapioji kamelija (Camellia sasanqua)
  • Kietavaisė kamelija (Camellia drupifera)
  • Aliejinė kamelija (Camellia oleifera)
  • Japoninė kamelija (Camellia japonica)

Kinijoje kamelijos yra auginamos ne tik dėl grožio, bet ir arbatos gavybai. Naudojamos rūšys: kininis arbatmedis (Camellia sinensis) ir Camellia assamica.

Iš aliejinės kamelijos yra gaminami kosmetiniai aliejai, kurie išgaunami iš augalo sėklų.

Lietuvoje paplitusi rūšis yra Camellia japonica. Žiedai – pilnaviduriai arba tuščiaviduriai, taurelės formos. Vyraujančios žiedlapių spalvos – nuo baltų, rausvų iki raudonų, auga ant šakų po vieną, poromis ar po kelis.  Kamelijų lapai tamsiai žali, vidutiniškai 7 – 10 cm ilgio. Augalas gali išaugti net iki 2 metrų aukščio.

Yra maždaug 2000 išvestų Camellia japonica veislių. Viena iš jų, vadinama „Elegans“, vilioja savo rausvu žiedlapių atspalviu, vietomis pamargintu baltais dryželiais ar dėmelėmis. „Giulio Nuccio” veislės žiedai yra rausvo arba raudono atspalvio su geltonais kuokeliais.

Japoninės kamelijos auginimas ir priežiūra

Camellia japonica yra reikli oro ir temperatūros sąlygoms, be to, mūsų klimato juostoje nėra palanku auginti lauke visus metus. Todėl sodinama į vazonus ir laikoma vėsioje, šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Vazonas, atvėsus orams, įnešamas į vidų, tačiau nelaikomas šiltose patalpose, ypač prie radiatorių. Tinkamiausia vidutinė temperatūra žiemos sezonu 10°C. Oras turėtų būti grynas ir drėgnas. Rekomenduojama nesukioti vazono ir nekeisti augalo padėties.

Vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesiais nederėtų dažnai laistyti ir tręšti, reiktų apsaugoti nuo intensyvaus lietaus, jei augalas laikomas lauke, kad subręstų ūgliai, kuriuos būtų galima dauginti rugpjūčio mėnesį.

Daiginami nuskinti viršūnių jauni ūgliai, kurie pasodinus šaknis išleidžia maždaug po aštuonių savaičių.

Augalą į didesnį vazoną galima persodinti kas 2 – 3 metus. Tinkamiausia žemė yra durpinė arba trys dalys durpių ir viena dalis inspektinės žemės. Kamelijos sodinamos į rūgštų substratą (pH 4,5 – 5,5). Persodinus tręšti rekomenduojama tik po šešių savaičių.

Laistymui geriausias vanduo – lietaus, ištirpusio sniego arba suminkštintas vandentiekio. Kalkėtas vanduo yra netinkamas. Šaknys nuolat turėtų būti tolygiai drėgnos. Rekomenduojama rudenį ir žiemą laistyti gausiai. Žiemą galima purkšti lapus ir pumpurus, tačiau negalima purkšti jau išsiskleidusių žiedų, nes jie gali paruduoti.  Tręšti galima iki liepos mėnesio kas savaitę, azalijoms skirtomis trąšomis.

Vasara yra japoninių kamelijų augimo ir brendimo laikotarpis, žiema – žydėjimo.

Camellia japonica pumpurus geriausiai brandina ne didesnėje nei 15°C temperatūroje, tačiau juos sukrauti jau reikalinga kur aukštesnė temperatūra 20 – 25°C.

Deja, bet šiuos nuostabius augalus taip pat puola kenkėjai, tokie kaip: amarai, voratinklinės erkutės, tripsai.

Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas taisyklingai kamelijos priežiūrai: ne per aukšta temperatūra, drėgmė, tręšimas, minkštas vanduo. Taip pat visuomet prisiminkite, jog negalima augalo sukioti ir palikti vasarą kaitinant tiesioginiams saulės spinduliams.

 

Rekomenduojame

Kambaryje geriausiai auga kvapiosios kamelijos (Camellia sasanqua), kurios, tinkamai prižiūrimos, savo gražiuosius pilnavidurius žiedlapius išskleidžia jau spalio mėnesį. Iš nepilnavidurių Camellia japonica veislių galite rinktis: “Apolh”, “Silver Waves”, “Apple Blossom” ar “Maden’s Blush”.

Visų veislių kamelijoms reikalingos gerai vėdinamos, vėsios patalpos, šviesa, drėgmė ir minkštas vanduo.

Japoninės kamelijos gali būti laikomos balkone, tačiau reiktų jų nepalikti temperatūrai nukritus žemiau 8°C.