Juodgrūdė

Juodgrūdė (Nigella L.) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vienmečiai žoliniai augalai, paplitę daugiausiai Viduržemio pajūrio srityse. Žinoma 20 rūšių juodgrūdžių. Lotyniškai nigellus – juosvas, tamsus, nes augalo sėklos juodos. Šie eterinius ir riebalinius aliejus kaupiantys, vaistiniai, medingi ir labai gražūs augalai auginami nuo XVI a. Juodgrūdžių sėklos malonaus kvapo ir skonio, dažnai naudojamos kaip prieskonis. Vokiškai jos vadinamos juodaisiais kmynais (schwarzkümmel).

Darželinė juodgrūdė (Nigella damascena L.) natūraliai auga Užkaukazėje, Kryme, Mažojoje Azijoje stepių slėniuose, šiukšlynuose. Darželiuose auginamos nuo 1542 m. Tai vienmetis, gausiai šakotas, 15-80 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, vagotas, plikas, kartais violetinio atspalvio. Lapai pražanginiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, skiltys siaurai linijiškos. Viršutiniai lapai, susitelkę po žiedu, sudaro žiedą gaubiančią skraistę. Žiedai dažniausiai pavieniai, 3,5-4 cm skersmens, stiebų viršūnėse. Jie gražūs dėl spalvotų taurėlapių, kurie būna mėlyni, violetiniai ar balsvi, su žalsvomis viršūnėmis ir žaliomis gyslomis iš apačios. Vainiklapiai pavirtę nektarinėmis. Žiedai, nelygu veislė, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, sudaryti iš 3-5 ir daugiau spalvotų taurėlapių eilių, įvairių spalvų.
‘Plena’ juodgrūdės baltais, rožiniais, pilnaviduriais žiedais, 45 cm aukščio, ‘Miss Jekyll’ – baltais arba mėlynais pilnaviduriais žiedais, iki 45 cm aukščio, ‘Persian Jewels’ – 50 cm aukščio juodgrūdžių mišinys baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais, mėlynais, pusiau pilnaviduriais arba pilnaviduriais žiedais. ‘Persian Rose’ – žiedai rožiniai, 50 cm aukščio, ‘Kimono’ – žiedai įvairių spalvų, 30 cm aukščio.
Vaisiai – tarpusavyje suaugę lapavaisiai, kurie sudaro iki 3 cm skersmens dėžutę. Jų galiukuose – rageliai. Sėklos tribriaunės, skersai raukšlėtos, juodos, daigios 2 metai. Pražysta per tris mėnesius nuo sėjos. Žydi gegužės ir birželio mėn. Vienas žiedas žydi 5-6 dienas, visas augalas – 1,5-2 mėn.
Sėklose yra 0.3 proc. alkaloido damascino, iki 35 proc. aliejaus, apie 0,5 proc. malonaus kvapo eterinių aliejų. Liaudies medicinoje jos naudojamos kaip diuretinė priemonė.

Sėjamoji juodgrūdė (Nigella sativa L.) kilusios iš Viduržemio jūros rytinės pakrantės. Tai vienmetis 20-40 cm aukščio augalas. Stiebas paprastas arba šakotas, daugiau ar mažiau plaukuotas. Lapai pražanginiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, lapų skiltys stambesnės negu darželinės juodgrūdės. Žiedai pavieniai, viršūniniai, be lapų skraistės. 5 taurėlapiai pailgai ovalūs, melsvai balti, bukomis viršūnėmis, su nageliu. Vainiklapiai – nektarinės su trumpu nageliu. Lapavaisiai plaukuoti, suaugę tarpusavyje iki pat viršūnės, dėžutė apie 1,5 cm skersmens. Sėklos juodos, tribriaunės, skersai raukšlėtos. Žydi birželio – liepos mėn. Sėklos subręsta rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.

Ispaninė juodgrūdė (Nigella hispanica L.) kilusios iš Ispanijos, 50 cm aukščio. Žiedai spalvingi, balti, purpuriniai, rožiniai, avietiniai, 3-5 cm skersmens.

Juodgrūdė dauginama sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį tiesiai į lysvę. Pavasarį sėjama labai anksti, vos nutirpsta sniegas. Sėklos gerai sudygsta, kai daug drėgmės ir vėsu. Pasėtos vėliau dygsta ilgai, auga silpniau, mažiau šakojasi ir prasčiau žydi. Sudygę augalai retinami kas 25-30 cm. Rudenį sėjama prieš pat užšalimą, kad juodgrūdės nespėtų sudygti (spalio pabaigoje). Dažnai pasisėja pačios. Juodgrūdžių neauginkite ilgai vienoje vietoje, nes tuomet jas labiau puola virusai, susmulkėja žiedai. Jos auga bet kokioje žemėje, bet geriau jaučiasi lengvose, vidutiniškai drėgnose, nerūgščiose, derlingose dirvose. Mėgsta saulę. Pusiau pavėsyje augalai išgula, prastai žydi ir būna negražūs.
Juodgrūdes tinka auginti grupėmis, lysvelėse, žydinčiose pievelėse ir skinti. Sėklų dėžutės džiovinamos sausoms puokštėms. Kaip prieskonis labiau tinka kvapnesnės sėjamosios juodgrūdės sėklos. Jų kvapas panašus į muskato. Išdžiūvusios sėklos labai malonaus skonio, jų beriama ant riestainių ir kitų mielinių kepinių, dedama į rauginamus agurkus, kopūstus. Tinka alkoholiniams gėrimams aromatizuoti.