Gėlė Raganė (Clematis) vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, greitai augantis vijoklinis augalas. Tai vidutinio dydžio, dažniausiai tamsiai violetiniais su mėlynu atspalviu žiedais pasidabinusi lauko gėlė.

Raganėms nereikia daug vietos. Jos puikiai jaučiasi augdamos kartu su kitais augalais. Po raganėmis dera anksti žydinčios kiliminės daugiametės gėlės – ylialapiai flioksai, aubrietės. Kai jos žydi, raganės dar tik pradeda sprogti. Vasarą žali patalai nerėžia akies, bet saugo dirvą nuo perdžiūvimo. Raganėmis apauginti treliažai ir pergolės tinka peržydėjusioms tulpėms arba narcizams paslėpti. Balandžio – gegužės mėn. dar tuščios pergolės netrukdo gėrėtis pavasariniais žiedais. Vėliau jų neišvaizdžius lapus paslepia vešlūs raganių ūgliai.

Sode su erdvia pievele raganes galima sodinti prie aukštų daugiamečių gėlių. Stiprūs, giliai ir plačiai įsišaknijantys augalai netinka jų kaimynystei. Šaknys susipina, ir paskui labai sunku persodinti jų nesužeidus.
Raganėms netinka sienos apsilupusiais dažais – gražiai gėlei reikia gražaus fono. Ant pernykščių ūglių vasaros pradžioje žydinčios raganės sodinamos prie pietinių, rytinių arba vakarinių sienų, žydinčios vasaros pabaigoje – tik prie pietinių, kad nepritrūktų šviesos ir šilumos. Nuo sienos sodinama 30-60 cm, nuo tinklo ar kitos atramos – 20 cm atstumais. Vasarą sienos labai įkaista, o raganėms tai nepatinka.

Joms paremti tinka kaproniniai, vieliniai tinklai, mediniai arba metaliniai treliažai 15-20 cm skersmens akimis. Svarbu, kad šios vijoklinės gėlės atramos būtų kruopščiai pagamintos ir dekoratyvios, nes kai kurios raganės neaugios ir sutankėja tik vasaros viduryje.
Ant pernykščių ūglių žydinčioms raganėms netinka kaproniniai arba vieliniai tinklai, nes stipriai susipynusius stiebus sunku išpainioti ir pridengti žiemai.

Mažuose arba siauruose sklypuose raganėmis galima atskirti erdves. Jos užima mažiau vietos negu medžiai arba krūmai. Sklypus ribojančią neišvaizdžią tinklinę tvorą nesunku paslėpti rūšinėmis smulkialapėmis raganėmis. Jos gražiau atrodo, jeigu tvora žemesnė arba aukštesnė negu 1,7 m (akių lygis). Stambiažiedes raganes geriau sodinti atviroje vietoje prie pergolių, suoliukų arba pavėsinių.

Vijoklinė gėlė raganė turi vieną ypatybę – jos pumpurai ir žiedai visada sukasi į saulę. Patiesus ant žemės tinklą (15-20 cm aukštyje), iš jų galima suformuoti žydintį kilimą. Raganėmis galima apželdinti ir seną šulinį, sausą medžio kamieną ar net medinį kuolą. Jauni augalai prie kuolo pririšami kas 15 cm; paskui lapai virvę paslepia. Medžio kamieną galima apsukti tinklu. Gražiai atrodo 3-5 skirtingų spalvų raganėmis apželdinti 2-3 m aukščio rąstai. Jie taip pat apsukami tinklu, kad raganės lengviau vyniotųsi. ‘Anastasia Anisimova’ ir ‘Sizaja Ptica’ raganės į viršų nesivynioja, jas reikia rišti.
Kartu dera mėlynos hibridinės ‘Jacmanii’ su dvispalvėmis ‘Nelly Moser’, violetinės ‘Gipsy Queen’ su melsvomis ‘Ramona’, raudonos ‘Ernest Markham’ su baltomis ‘Jane D’ark’ raganėmis. Grupėmis sodinamos tik panašiai prižiūrimos raganės. Jeigu pusę jų žiemai reikės nukirpti, o kitas – uždengti, bus daug painiavos ir rūpesčių.

Geriausiai raganes sodinti pavasarį (5-10 cm giliau negu augo). Jos nelepios, neauga tik gryname smėlyje, bet nederlingoje žemėje skursta, prasčiau žydi, o žiedai būna smulkūs. Sausi priesmėliai pagerinami mėšlu, durpėmis arba kompostu, šlapi priemoliai – stambaus smėlio ir durpių mišiniu. Į duobę (70x70x70 cm) galima supilti 2 kibirus perpuvusio mėšlo, komposto ir daržo žemės mišinio, 2-3 saujas kreidos arba kaulų miltų, 200 g fosforo trąšų. Jeigu žemė labai sunki, skalda arba molio duženomis duobėje išklojamas 15 cm storio drenažo sluoksnis.
Geriausiai raganės auga saulėtose vietose, bet nemėgsta, kai perkaista šaknys. Žemė mulčiuojama durpėmis, pjuvenomis arba sodinami anksti žydintys kiliminiai augalai. Galima pasėti žemaūgių smulkiažiedžių serenčių – jie ne tik užkloja žemę, bet ir saugo nuo ligų ir kenkėjų.

Tręškite raganes dažnai, kas 10 dienų, bet po truputį. Efektyvu tręšti per lapus silpnu kompleksinių mineralinių trąšų tirpalu. Purškiama, kol pradeda formuotis pumpurai. Nuo rugpjūčio vidurio nebetręšiama azotu, bet reikia daugiau kalio. Vėlų rudenį patręšiama superfosfatu (80-100 g) ir trinta medžio anglimi (2-3 stiklinės kerui).

Ant pirmamečių ūglių žydinčių raganių stiebai, palikus 1-2 pumpurus, nupjaunami rudenį arba anksti pavasarį. Žiemai jų dengti nereikia, iššąla tik labai šaltą besniegę žiemą.
Ant pernykščių ūglių žydinčių raganių stiebai nukerpami trečdaliu. Vasarą pašalinami ligoti ir sausi stiebai. Visai nukirpus stiebus, šios raganės žydi tik vasaros pabaigoje arba vėlų rudenį. Patrumpinti stiebai prilenkiami prie žemės. Kai žemė įšąla, o vidutinė oro temperatūra laikosi apie – 5°C, raganės užklojamos eglišakėmis. Per anksti uždengtos gali iššusti, išsprogti ir žūti. Jeigu dažni atlydžiai, raganės uždengiamos trikampiu ruberoido stogeliu, kad neužmirktų šaknys.