Augalų kategorijos
Rožė (Rosa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, erškėčio (Rosa) genties dekoratyviniai augalai.
Rožės sukultūrintos Kinijoje.
Kultūros istorijoje nei vienas augalas nevaidino tokio vaidmens, kaip rožė. Sunku suminėti meno kūrinius, skirtus rožei, neįmanoma nupasakoti istorinius įvykius, su kuriais vienaip ar kitaip susijusi ši gėlė. XVIIIa. visų tautų poezijoje daug eilėraščių skirtų yra skirtų rožei.
Rožė, atvežta iš Rytų šalių į senovės Graikiją, skiriama grožio deivei Afroditei. Rožėmis nuklojamas su pergale grįžtančių karių kelias. Romėnai apdovanodavo rožėmis už įžymius nuopelnus. Jų namuose dažnai viršum stalo būdavo kabinama rožės šakelė kaip simbolis, kad tai, kas buvo pasakyta po rože, turi likti paslaptyje.
Rožės dažniausiai auginamos soduose. Pavasarį galima įsigyti rožių iš augintojų, kurie jas augina šiltnamiuose. Dažniausiai būna įskiepytos į erškėtį. Šias rožes, kai peržydi, tenka pasodinti sode, nes kambaryje jos nepražysta ir dažniausiai neišsilaiko. Tai paaiškinama tuo, kad erškėtis žiemai numeta lapus ir pereina į ramybės būseną. Į erškėtį skiepijamos rožės žiemą nemeta lapų. Per tuos metus augalui reikalingas vienodas maisto tiekimas, kuriuo erškėčio šaknys jų neįstengia aprūpinti. Dažniausiai dėl įskiepio ir poskiepio skirtumų rožė kambario sąlygomis žūsta.
Tarp tūkstančių rožių veislių yra keletas kambarinių. Jos beveik ištisai gali gausiai žydėti nuo ankstyvo pavasrio iki vėlyvo rudens. Jos lengvai dauginasi gyvašakėmis ir dalijant krūmą.
Rožėms reikia saulės šviesos ir tyro oro. Žydint reikia reguliariai tręšti, žydintiems augalams reikia daug drėgmės. Kambaryje auginamas rožytes gali apnikti voratinklinės erkutės. Joms idealios sąlygos daugintis, kai temperatūra 28-30°C, o drėgmė didelė. Erkutės pažeidžia apatinius lapus, ant jų atsiranda šviesių dėmelių. Lapai išblykšta ir nukrinta. Laiku nepastebėjus kenkėjų, galima prarasti augalą. Todėl kambaryje auginant rožytę reikia dažnai plauti ją po dušu, ypač stiebą ir lapus iš apačios. Jei oro temperatūra svyruoja, blogas apšvietimas ir augalą liečia skesvėjis, jis suserga miltlige. Kai augalas skursta, nustoja augti, reikia persodinti.
Galima sodinti į lauką. Lauke jos atsigauna. Tik reikia sodinti ne ten, kur visą dieną būna tiesioginiai saulės spinduliai, skersvėjai, neturi būti labai sunki molinga dirva. Į tokią reikia įmaišyti durpių ir tokiu būdu palengvinti, padaryti purią ir laidžią vandeniui. Jaunas rožytes pasodintas į dirvą, papildomai tręšti nereikia. Žemėje, kurioje pasodinome bus maistinių medžiagų. Vėlesniais metais reiks kelis kartus per vegetacijos periodą tręšti azoto, fosforo turinčiomis trąšomis, pagal periodiškumą.
Kad gausiai žydėtų reikia tręšti, skinti nužydėjusius žiedus. Laistant stengtis neaplieti lapų ir žiedų. Patekus vandeniui, žiedai pradeda ruduoti ir pūti.
Vasarą nukarpomi ne tik peržydėję žiedai, bet ir ūgliai, kurių viršūnėse nesiformuoja pumpurai. Tokie ūgliai vadinami aklais. Iškerpami seni, kreivi. Tokiu būdu skatinami jauni, nauji, stiprūs ūgliai.
Rožės jautrios maisto medžiagų trūkumui. Požymiai tokie: susmulkėja žiedai, blyškūs lapai, ploni, silpni stiebai, sulėtėjęs augimas, susiraitę lapų kraštai.
Iš organinės kilmės trąšų tinka mėšlas, pelenai. Perpuvęs mėšlas pakasamas po krūmu, užpilamas žemėmis. Toks tręšimas ilgalaikis. Šviežias mėšlas rauginamas užpilant vandeniu. Po 2 savaičių laistyti į 9 litrus vandens įpylus 1 litra paraugintų srutų ir 1 šaukštą kalio salietros. Pelenus galima išbarstyti arba sumaišius su mėšlu ar kompostu įterpti į žemę.
Kovai su grybelinėmis ligomis galima naudoti bordo skiedinį. Jis vienas iš senesnių preparatų. Galima naidoti ir šiuolaikinius (Efektorius, Previkuras, Akrobatas, Čempionas, Topazas). Svarbu žinoti, koks preparatas įveikia vienas ar kitas ligas geriau. Pvz, previkuras tinkamas pašaknio ligoms, netikrai miltligei gydyti, dirvai dezinfekuoti. Efektorius – nuo puvinių ir demėtligių, topazas – nuo tikrosios miltligės.
Svarbiausia – rasti laiko pasėdėti prie savo auginamų augalų, pasidžiaugti nuveiktais darbais, pasigrožėti žiedais, pasimėgauti ramybe, užuosti gėlių skleidžiamus aromatus ir leisti sau pasvajoti bei užsimiršti.