Zyboldo obelis

Zyboldo obelis (Malus sieboldii) mūsų kalboje kažkodėl išversta su ilga ‘y’ raide daugumoje šaltinių, tačiau augalas pavadintas Filipo F. Ziboldo garbei. Šis dekoratyvinis augalas kilęs iš Japonijos. Daugiausia auga lygumose ir upių slėniuose, rečiau – kalnų miškuose.

Medis pasižyminti ankstyvu nubudimu pavasarį ir greitu žydėjimu. Užauga maždaug iki 6 m aukščio. Dažniausiai sodinamas kaip dekoratyvinis augalas (pavienis arba grupėse su kitais augalais). Kompaktiška laja leidžia medį sodinti net ir nedideliame plote. Jo natūrali buveinė – Japonijos lygumos ir upių slėniai. Dekoratyvinės obelys yra gana atsparios šalčiui ir sausrai, gerai auga aplinkoje, kur ore yra daugiau drėgmės. Dvejų-trejų metų amžiaus medžiai gerai pakenčia persodinimą, tačiau didelius sodinukus persodinti sunkiau.

Augalai sodinami į iš anksto paruoštas 80x80x100 cm dydžio duobes. Galima išauginti ir iš surinktų sėklų (reikalingas dviejų mėnesių stratifikacijos periodas). Atstumas tarp sodinukų turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į suaugusio medžio lajos dydį (paprastai 5-6 m). Dirvožemio mišinys sumaišomas iš humuso, lapų žemės ir smėlio santykiu 3:1:2. Naudinga įberti šiek tiek durpių ir granuliuoto superfosfato, skaičiuojant po 250-300 g į vieną sodinimo duobutę. Geriausia sodinti pavasarį (prieš prasiskleidžiant pumpurams) arba rudenį, likus maždaug 1-1.5 mėnesio iki šalnų.

Zyboldo obels lapai dideli, blizgantys. Rudenį nusidažo oranžiškai geltona spalva.

Žiedų pumpurai šviesiai arba ryškiai rožiniai su tamsiai rožinėmis juostelėmis. Kai pumpurai išsiskleidžia, žiedai (iki 2 cm skersmens) tampa beveik balti prisitvirtinę ant 2.5 cm ilgio kotelių, susitelkę skėtiškai. Nedideli Ziboldo obels vaisiai rutuliški geltoni, tamsiai geltoni ar rausvi iki 1 cm skersmens. Rūgštūs, ilgai išliekantys ant medžio.

Ziboldo obelys pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą ir gebėjimu atsinaujinti.