Augalų kategorijos
Smaugikai labai taikliai pavadinti – augdami jie stipriai apsivynioja medžius arba atramas. Vieni ūgliai ilgi ir beveik be lapų, kiti – trumpi, tankiai lapuoti, kibūs. Žiedai skirtalyčiai, neišvaizdūs ir smulkūs, auga pavieniui arba kabančiuose viršūniniuose šluotelės formos žiedynuose. Vaisius – apvali dėžutė su trimis pertvarėlėmis. Sėklos apgaubtos mėsingu ryškiu apvalkalu ir panašios į ožekšnio uogas.
Smaugikų geriau nesodinti šalia vertingų augalų, bet jie labai tinka sienoms, pergolėms arba pavėsinėms apželdinti.
Vijoklinis arba amerikinis smaugikas (Celastrus scandens L.) natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Savo gimtinėje jis pasiekia 7 m aukštį. Ūgliai pliki, be dyglių. Lapai kiaušinio formos, su smailia viršūnėle ir plačiu pagrindu, 10 cm ilgio, šviesiai žali. Žiedeliai sutelkti iki 10 cm ilgio šluotelėse. Pražysta išsiskleidus lapams ir žydi apie 20 dienų. Vaisiai – apvalios geltonos 0,8 cm skersmens dėžutės, sėklas dengia raudonas mėsingas apvalkalas. Sėklos ilgai kybo šakelėse, dažnai net iki viduržiemio.
Vijokliniai smaugikai auga labai greitai, pakenčia pavėsį, atsparūs šalčiui. Geriausiai jaučiasi drėgname priemolyje, saulėtoje vietoje. Augina daug šaknų atžalų, kurias nesunku padauginti. Labai tinka apželdinti sienas, tvoras, didelių ir stiprių medžių (ąžuolų, liepų, pušų) kamienus.
Apskritalapis smaugikas (Celastrus orbiculata Thunb.) savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Pietų Sachaline ir Japonijoje bei Kinijoje.
Tai gražus, iki 12 m aukščio vijoklinis augalas tankiu ir stipriu, beveik 3 m skersmens vainiku. Stiebai labai tvirti, su tamsiai ruda žieve, kuri augalui senstant sutrūkinėja. Jaunų augaliukų žievė žalia. Lapai blizgantys, apvalios elipsės formos, ilga ir smailia viršūnėle, iš viršaus tamsiai žali, iš apačios – melsvi. Rudenį jie geltoni arba oranžiniai. Žiedeliai neišvaizdūs, žalsvi, sutelkti žiedynuose. Vaisiai – ryškiai geltonos arba oranžiniai geltonos dėžutės, prinoksta rugsėjį. Sėklas gaubia mėsingas oranžiniai raudonas apvalkalas, jos ant šakų kybo per žiemą.
Apskritalapis smaugikas visai atsparus šalčiui, nebijo persodinimo, jo nepuola ligos.
Dirvai smaugikai nereiklūs, nebijo pavėsio, bet geriausiai ir greičiausiai auga saulėtose vietose, drėgname priemolyje arba priesmėlyje. Labai skurdi žemė pagerinama kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Augalai sodinami 1 m atstumais į 50x50x60 cm dydžio duobes su 20-25 cm storio drenažu. Nesodinkite labai giliai, šaknies kaklelis turi būti prie žemės paviršiaus. Persodinami rudenį ir pavasarį, kaip ir kiti dekoratyviniai augalai. Pasodinus žemė po vainiku mulčiuojama 7-8 cm durpių sluoksniu.
Pavasarį po augalu išberiama universalių kompleksinių trąšų (100-120 g/1 kvad.m), paskui įterpiama kauptuku ir palaistoma. Birželio – rugpjūčio mėnesiais, jeigu sausa, reikia laistyti. Laistoma retai, bet gausiai (15-20 l/augalui).
Vasarį išpjaunamos silpnos ir nudžiūvusios šakos, pakerpamos per daug ištįsusių stiebų viršūnės. Smaugikų beveik nepuola ligos ir kenkėjai.
Suaugusiems smaugikams reikia labai tvirtų ir aukštų atramų, kuriomis geriau pasirūpinti iš anksto, kol augalai dar maži.
Suaugusių smaugikų žiemai dengti nereikia. Labai šaltą žiemą kartais nušąla arba apšąla pirmamečiai ūgliai, bet kitais metais augalas sparčiai atauga.
