Gėlė Alūnė (Heuchera) – uolaskėlinių (Saxifragaceae Juss.) šeimos šakniastiebinis augalas. Kartais vadinama tiesiog Heichera pagal lotynišką pavadinimą Heuchera. Jos stiebas status, plaukuotas, 40-70 cm aukščio. Lapai kotuoti, apvalūs, dantyti, sudaro pamatinių lapų skrotelę. Žiedai maži, kabantys, varpelio formos, rausvi, raudoni, balti, susitelkę į purią šluotelę. Žiedynkotis iki 50 cm aukščio. Žydi gegužės – rugsėjo mėn., iki 30-50 dienų. Sėklos smulkios, juodos. Vienų autorių duomenimis, gentyje yra 27 rūšys, kitų – 70 rūšių, daugiausia jų Šiaurės Amerikoje. Rūšinės alūnės auginamos rečiau.

Alūnė – Amerikinė heichera (Heuchera americana L.) natūraliai auga JAV rytuose, daugiausiai sausuose miškuose, kalnuose. Žydi birželį – liepą. Žydintis keras pasiekia 80-95 cm aukštį. Žiedai rausvi, sėklos prinoksta rugpjūčio mėn.

Sodinė Alūnė (Heuchera x brizoides Lemoine) išvesta sukryžminus Heuchera Americana f. purpurea x Heuchera Sanguinea x su įvairių veislių alūnėmis. Jos naudojamos tolesnei alūnių selekcijai. Keras 10 cm aukščio, žiedkočiai pasiekia 60-70 cm. Žiedai nuo baltų iki šviesiai rožinių, išsišakojusioje šluotelėje, kvapūs. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Gėlyne sodinamos didelėmis grupėmis (po 10-20 kerų).

Hibridinės Alūnės (Heuchera x hybrida hort.) išvestos sukryžminus daug rūšinių alūnių (Heuchera americana, Heuchera brizoides, Heuchera pubescens, Heuchera micrantha, Heuchera sanguinea ir kitos).

Alūnės auginimas ir priežiūra

Lietuvoje dažniausiai auginamos Raudonosios Alūnės (Heuchera sanguinea Engelm.). Jos savaime auga JAV – Arizonoje, Šiaurės Meksikoje. Augalas 30-75 cm aukščio, lapai su 5-7 skiautėmis, rausvai žali, kotuoti, išmarginti šviesiu raštu, apvalūs, dantytais pakraščiais, širdišku pamatu, sudaro pamatinių lapų skrotelę. Žiedynas 15-20 cm ilgio. Žiedai raudoni, rožiniai arba avietiniai. Žydi gegužės pabaigoje – liepos pradžioje, apie 45-50 dienų. Sėklos prinoksta rugpjūčio pradžioje. Raudonosios alūnės žiemoja nepridengtos. Yra išvesta daug sodinių formų ir veislių.
‘Alba‘- 40-50 cm aukščio, žiedai balti, žiedynkotis rudas, žydi birželio mėn.; ‘Splendens‘ – keras 10 cm aukščio, žiedkočiai – iki 50 cm, žiedai rausvai raudoni. Abiejų formų alūnės kilusios iš Šiaurės Meksikos ir labai gerai dauginasi sėklomis. ‘Fruhlicht’ veislės alūnės ankstyvos, žydi gegužės antroje pusėje.

Alūnės sodinamos saulėtoje vietoje arba pavėsyje į humusingą, nesunkią ir ne per sausą dirvą. Žiemą ir anksti pavasarį gali apšalti. Augalai pakenčia ilgalaikes sausras ir karščius, tačiau nežydi. Pavėsyje kereliai suformuoja didesnius, gražesnius lapus, bet saulėtoje vietoje gausiau žydi. Kadangi lapų skrotelė kasmet vis plečiasi, didėja, tai kerus geriausiai sodinti kas 30-40 cm (6-12 kerų/kvad.m). Gėlynuose sodinamos didelėmis grupėmis (po 10-20 kerų). Kai augalai peržydi, išpjaunami žiedynkočiai. Tamsiai žali alūnių lapai rudenį parausta. Vienoje pačioje vietoje nepersodintos gali augti 5-8 m.

Alūnės sodinamos grupėmis gėlynuose, mišriose gėlių lysvelėse, alpinariumuose ir parkuose, iš jų formuojami apvadai. Galima sodinti pavieniui arba su kitomis daugiametėmis gėlėmis, sudėtinių aukštaūgių daugiamečių gėlių lysvelių (miksborderių) priekyje. Jos gerai jaučiasi medžių pavėsyje.
Alūnės dera su katilėliais, šiušelėmis, šliaužiančiomis gubojomis, vilkdalgiais, nakvišomis, šalavijais, veronikomis ir žemais dekoratyviniais varpiniais augalais.
Šalia raudonosios Alūnės galima sodinti žemaūges melsves, vasarą žydinčias raktažoles (ypač japonines), trišakes uolaskėles, Andersono tradeskantes, įvairius žemaūgius paparčius ir kitas daugiametes gėles. Žiedai tinka skinti. Augalai medingi, gražūs ir peržydėję.

Alūnės dauginimas

Dauginama sėklomis, šakniastiebių dalimis, kero ir lapų skrotelės dalimis su gabaliuku šakniastiebio. (Žr. Gėlių dauginimo būdai) Sėjama į dėžutes ir vazonus prieš žiemą (geriausiai sudygsta natūraliai šalčiu stratifikuotos sėklos)arba į dėžutes ar inspektą kovo – balandžio mėn. Sėjinukai su dviem tikraisiais lapeliais išpikuojami kas 2 cm. Paūgėję daigai persodinami į daigyną, o kitų metų pavasarį – į nuolatinę vietą gėlyne. Žiemai jauni augaliukai uždengiami 10 cm lapų sluoksniu. Sėjinukai auga lėtai, juos reikia rūpestingai prižiūrėti. Pražysta antraisiais trečiaisiais metais. Keras dalijamas rugsėjo pradžioje arba gegužės mėn. Šakniastiebis dalijamas (į 5-10 cm gabalus), kai augalas peržydi. Gabalėliai pasodinami į lysves arba dėžutes. Jeigu užtenka drėgmės, auginiai įsišaknija per kelias savaites. Lapų skrotelės dalys su gabalėliu šakniastiebio geriausiai įsišaknija dirbtinio rūko kamerose, kur kontroliuojama žemės ir oro drėgmė.