Augalas Lendrūnas (Calamgrostis). Dažniau sodinamas prie tvenkinių, kadangi čia gauna pakankamai drėgmės. Auginant kitose vietose, gali tekti papildomai laistyti, kad gerai augtų ir vešėtų šis augalas. Tiesa, dažniau papildomo periodinio laistymo prireikia per didesnius karščius.
Puikiai atrodo ir alpinariumuose, vejoje, pasodintas ties sklypo riba sukuria ne visai įprastai, tačiau labai natūraliai atrodančios gyvatvorės įvaizdį.
Sezono pradžioje lendrūnus pravartu patręšti kompleksinėmis, mineralinėmis trąšomis. Augalas iš tiesų klesti tuomet, kai dirva derlinga, lengva ir joje ilgai neužsilaiko drėgmė. Nieko tokio jeigu pavasarį dirva šiek tiek pažliugusi, tačiau ilgiau užsitęsus tokioms, augalas gali būti pasmerktas žuti.
Augalas labai mėgsta šviesą ir saulėtas, atviras sklypo vietas, tačiau susigyvena ir su pavėsinga vieta. Dalinis pavėsis lendrūnams taip pat yra priimtinas.
Lendrūnų auginimas
Balandžio mėnesį reikia nugenėti senus stiebus.
Ko gero plačiausiai auginamas smailiažiedis lendrūnas ‘Karl Foerster‘ (Calamagrostis x acutiflora). Jį nesunku atpažinti iš tiesaus silueto. Šią žolė galima auginti kaip vertikalų gėlyno akcentą ar net dekoratyvę gyvatvorę.
Smailiažiedis lendrūnas ‘Calamgrostis Overdam‘ – margalapis, taip pat labai gražus.
Gerokai rečiau auginamas Calamgrostis brachytricha – iš Korėjos kilęs lendrūnas. Jis labai atsparus šalčiui, vasaros pabaigoje išsiskleidžia puriomis uodegėlėmis. Puikus soruolės pakaitalas, kuri ne visuomet pas mus išgyvena.
Augalas nėra agresyvus, sodinimo vietoje augal lėtai, tačiau tankiai. Nesunkiai priderinamas bet kuriame kraštovaizdžio stiliuje. Galbūt šiek tiek mažiau dera su pačiomis rafinuočiausiomis gėlėmis, tačau patyrę sodininkai net iš šiuo atveju atranda nuostabių kompozicijų.
Labai tinka “įrėminti veją”, papuošti rudeninį sodą, išryškinti nuostabius astrų ar chrizantemų žiedus. Sodinant dažnai derinamas su ežiuole ir į jas panašiais žiedais.
Lendrūnai – sąlyginai šalčiui atsparios dekoratyvinės žolės, pavasarį į aktyvaus augimo periodą pereina esant 12-15°C aplinkos temperatūrai, tačiau augimas pristoja vasarą esant aukštesnėms temperatūroms (virš 25° C). Rudenį, vėstant orams šių žolių augimas vėl suaktyvėja.
Kadangi namų sąlygomis dygių sėklų augalas nesubrandina – pagrindinis dauginimo metodas yra kero dalinimas. Augalą iš esmės galima dauginti tiek pavasarį, tiek ir rudenį, tačiau šiauriau esančiose šalyse dauginimui šiek tiek palankesnės sąlygos yra pavasarį, o žemyno pietuose – rudens laikotarpiu.
Galima įsigyti ir lendrūno sėklų, kurios paprastai sėjamos prieš žiemą arba stratifikuojamos, bei į dirvą persodinamos pavasarį.
