Gyvatvorėms tinkamų augalų rūšių galime suskaičiuoti keletą dešimčių. Prieš rinkdamiesi apgalvokite pageidaujamą augalo tipą (vasaržaliai ar visžaliai), aukštį, tankumą, žiedų, lapų ar spyglių spalvą, įvertinkite savo sklypo mikroklimato sąlygas, apšvietimą, dirvožemio mechaninę sudėtį, sunkumą, derlingumą, drėgnumą, numatykite, kiek lėšų ir darbo galite skirti gyvatvorės įveisimui ir priežiūrai.
Dažnai žmonės pageidauja greitai augančios gyvatvorės, matyt dėl to, kad rezultato nereikėtų ilgai laukti. Rekomenduojame keletą nelepių, bent iki 1.5 m užaugančių augalų, kurie puikiai tinka gyvatvorėms. Dar apie krūmus gyvatvorėms, jų aukštį bei rūšių įpatybes galite skaityti šiame tekste.
Spygliuočių gyvatvorė
Paprastieji kadagiai labiau tinka laisvoms gyvatvorėms, o karpomose laikui bėgant praranda dekoratyvumą. Auga lėtai, nemėgsta persodinimų (sodinkite tik jaunus augalus ir stenkitės išlaikyti tą pačią kryptį pasaulio šalių atžvilgiu). Tinka lengvoms, nelabai derlingoms dirvoms.
Europiniai kukmedžiai puikiai išlaiko suteiktą formą ir tinka labai siauroms karpomoms gyvatvorėms. Geriausiai auga pavėsingose, drėgnokose vietose. Labai gražūs, bet nepigūs. Šakelės ir spygliai nuodingi, tačiau vaikams labiau rūpi ryškiai rožiniai uogas primenantys apysėkliai, kurie nenuodingi.
Vakarinės tujos sparčiai auga ir lengvai ištveria karpymą. Vakarinės tujos sodinukai gana pigūs, kultivarai (koloniškos, geltonspyglės ir kitos dekoratyvios formos) – brangesni. Daugiau apie tujų gyvatvores čia.
Lapuočių gyvatvorė
Visi žydintys ir spalvotais (margais, geltonais arba purpuriniais) lapais krūmai gražesni, jeigu auga saulėje. Tačiau jie gali augti ir pavėsyje.
Alyvos tinka tiek laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms. Nuolat genimos žydi silpnai, bet praeiviams bent jau nekyla pagunda jas skainioti.
Iš aronijų gyvatvorės dviguba nauda – ji uždengia ir papuošia sklypą, o rudenį prinoksta valgomos, vitaminingos, truputį aitrokos uogos. Rudenį labai gražūs ryškūs lapai.
Erškėčiai tinka tankioms, nepraeinamoms gyvatvorėms (tiek laisvoms, tiek karpomoms), o jų vaisiai – tikras vitamino C aruodas. Bet derlingoje žemėje labai plinta atžalomis, kurias bent porą kartų per metus būtina pašalinti.
Forsitijų laisvos gyvatvorės labai gražios, kai žydi, bet užima daug vietos, o štai karpomos, nors žiedų nedaug, palyginti tankios. Po šaltos žiemos gali nežydėti, o šakos apšąla labai retai.
Gudobelės tinka ir laisvoms, ir karpomoms tankioms, nepraeinamoms gyvatvorėms. Jas sodinkite kuo jaunesnes, nes didesni augalai, jeigu kasant sužeidžiamos šaknys, paskui keletą metų skursta.
Jazminai gražiausi, kai auga laisvai, bet tinka ir karpomoms gyvatvorėms, nors menkiau žydi. Kultivarai ‘Aureus’ (geltonlapiai) ir ‘Duplex’ (pilnaviduriais žiedais) stačiomis šakomis, jie tankesni ir mažesni (iki 1,5-2 m) už rūšinius, todėl neužims daug vietos net jeigu jų nekarpysite. Jazminų problema – amarai, nuo kurių kartais tenka gelbėtis insekticidais.
Karklai, ypač purpurinis bei žilvitis, tinka laisvoms, karpomoms ir siauroms pintoms gyvatvorėms. Daugiau apie karklų gyvatvores ir jų pynimą.
Žvilgantieji kauleniai – truputį atsibodęs, bet labai puikus augalas laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms. Krūmai tankūs, ilgai žydi, medingi, o rudenį pasipuošia raudonais įvairių atspalvių lapais ir juodomis uogomis.
Lanksvų yra dešimtys rūšių ir kultivarų, ir visas jas galima sodinti gyvatvorėse. Iki 1,5-2 m užauga Vanhuto, plikosios bei niponinės (plačiai svyrančiomis šakomis, kurias gegužės ar birželio mėnesį tirštai užkloja balti žiedai), taip pat gluosnialapės ir biljardo (stačios šakos, ryškiai rožiniai žiedai stačiose šluotelėse, žydi liepos – rugpjūčio mėnesį) lanksvos.
Ligustras, kaip ir žvilgantysis kaulenis – gyvatvorių “klasika”. Tai tankūs smulkialapiai krūmai, kurie žaliuoja beveik iki lapkričio pabaigos ir labai tinka karpyti. Šaltesnėmis žiemomis apšąla, bet greitai atsigauna.
Europiniai ožekšniai, rudenį tiesiog šviečiantys mažučiais kabančių vaisių “žibintais” ir ne ką blyškesniais lapais, derlingose drėgnokose dirvose auga greitai ir taip pat tinka gyvatvorėms. Jų lapus labai mėgsta įvairūs kenkėjai.
Dekoratyvinės obelys tinka laisvoms gyvatvorėms, bet jos gana plačios, o karpymo nemėgsta, galima tik truputį aplyginti gyvatvorės šonus. Be to, jas puola tie patys kenkėjai, kaip ir vaismedžius. Panašūs vargai dėl dygiųjų ir kaukazinių slyvų. Jų valgomi vaisiai, bet labai daug atžalų.
Putinalapiai (paprastieji) pūsleniai greitai auga, jiems nereikia derlingos dirvos. Tinka plačioms laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms. Yra raudonlapių ir geltonlapių kultivarų, kuriuos taip pat galima sodinti gyvatvorėse.
Otaviniai raugerškiai ‘Superba’ dar palyginti reti, todėl nepigūs. Tai puikus gyvatvorių augalas – tankus, dygliuotas, ryškiais purpuriniais lapais, labai greitai auga, nesibijo karpymo, nereiklus dirvai. Atsparus miltligei, nuo kurios kenčia paprastieji raugerškiai, ir gerokai didesnis už Tunbergo raugerškius.
Totoriniai sausmedžiai labai gražūs, kai gausiai žydi rausvais arbūzų kvapo žiedais, o paskui subrandina nevalgomus uogų formos oranžinius kaulavaisius. Jie greitai auga, juos lengva formuoti, nereiklūs dirvai ir drėgmei, tačiau linkę patys užsisėti, o numetę lapus atrodo prastai. Gyvatvorėms labiau tinka valgomieji sausmedžiai – jų žiedai neryškūs, gelsvi, bet į mėlynes panašūs valgomi vaisiai prinoksta kartu su pirmosiomis braškėmis.
Baltosios bei palaipinės sedulos ir aukštesni jų kultivarai taip pat tinka gyvatvorėms. Tai greitai augantys, nereiklūs ir gražūs augalai, net ir žiemą traukia akį ryškiomis šakelėmis. Tačiau sedulos linkusios plisti atžalomis, o nekarpomi krūmai gana platūs, todėl geriau iš karto suformuoti taisyklingą gyvatvorę ir šalinti atžalas.
Juoduogiai ir raudonuogiai šeivamedžiai šaltesnėmis žiemomis apšąla, bet labai greitai atsigauna. Jų kvapas atbaido kenkėjus, o šviežiai nuskintos ir į dirvą susmaigstytos šakelės – kurmius. Tinka plačioms laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.
Geltonieji žirnmedžiai (karagana, liaudyje dar vadinami geltonąja akacija) – greitai augantys, nereiklūs dirvai, ilgaamžiai ir gražūs krūmai. Jie nebijo karpymo, bet derlingoje dirvoje plinta šaknų atžalomis.
Gyvatvorei vietą paruoškite ypač kruopščiai, nes augalai čia augs daug metų. Svarbu išrinkti daugiamečių piktžolių šaknis, prastą žemę pagerinti kompostu, durpėmis, sunkią – smėliu. Galima įmaišyti lėtai tirpstančių trąšų. Duobes arba griovį kaskite pagal virvę (jeigu gyvatvorė bus tiesi). Paprastai sodinami 2-4 metų amžiaus augalai, nes jaunesnių dar nesusiformavusios šaknys ir juos gali nustelbti piktžolės, o vyresnius sunku iškasti nesužeidus šaknų. Suprantama, kad griežtų taisyklių čia nėra – sėkmingai prigyja beveik visi tinkamai iškasti ir pasodinti sodinukai neapdžiūvusiomis šaknimis.
Komentuoti tekstą