Balandžio darbai sode

Gėlės namuose, balkonai ir terasos:

• DaugiamečiuGėlės namuose, balkonai ir terasos: s augalus persodiname į purią žemę. Balkonų augalus sodiname į derlingą dirvą ir beriame ilgai veikiančiomis trąšomis.
• Kovo mėnesį ant palangės pasėtų vienmečių augalų sodinukai jau turi šaknis, todėl persodiname juos į vazonėlius.
• Jeigu norime, kad svogūniniai augalai žydėtų po metų, nesausiname jų iškart po nužydėjimo — tręšiame juos, kol patys nepageltonuos.

Dekoratyvinis sodas

• Po truputį galime nuimti žiemines uždangas nuo augalų. Ypač jautrūs žemoms temperatūroms augalai tegul pasilieka po uždanga iki mėnesio pabaigos.
• Prižiūrime vienmečių augalų daigus, pasėtus vasarį ir kovą.
• Balandis — tai mėnuo, kai reikia sodinti svogūnines gėles, žydinčias vasarą. 
• Nuolatinėse vietose sodiname našlaičių ir neužmirštuolių daigus.
• Daliname ir persodiname daugiamečius augalus, žydinčius vasarą ir rudenį. Balandis — tai geras metas sodinti dekoratyvinius augalus.
• Kol krūmai ir lapuočiai medžiai nepradėjo leisti lapų — labai geras metas juos sodinti ir persodinti. Taip pat sodiname spygliuočius ir kitas žiemą žaliuojančias rūšis.
• Mulčiuojame žemę po krūmais, turinčiais negilią šaknų sistemą (azalijos, viržiai, rododendrai) — tai apsaugos šaknis nuo nusausėjimo.
• Galima sodinti naujas pirktas rožes. Pirkdami rinkimės tas, kurios turi mažiausiai tris sveikus daigus ir gerai išsivysčiusią šaknų sistemą.
• Pradedame dirbti prie vandens telkinių. Patikriname vandens telkinio sandarumą, tvarkome, išvalome vandens filtrus ir paruošiame veikti. Žiemai ištuštintą tvenkinį dabar pripildome vandeniu. Kai pakankamai sušils, galima dauginti ir persodinti pakrančių sferos augalus. Kai temperatūra stabilizuosis (apie 10°C), į tvenkinį galima perkelti vandens augalus, kurie žiemojo patalpose, apsaugančiose nuo šalčio.
• Mėnesio pabaigoje galima galvoti apie žuvų veisimą tvenkinyje.

Veja

• Veją tręšiame organinėmis trąšomis ir gerai laistome. Plikose vietose sėjame regeneratyvų žolių mišinį. Taip pat galime panaudoti velėną iš kitų žolyno dalių.
• Mėnesio pabaigoje galime pirmą kartą nupjauti žolę. Tai lemia geresnį žolės plėtimąsi, dėl ko žolynas darosi tankus ir atsparus intensyviam naudojimui. Nepjaukime žolės trumpiau negu 4 cm.
• Pradedame kovoti su žolyne esančiomis piktžolėmis. Kiek tai įmanoma, geriau ravėkime rankomis.
• Jeigu dar neturite vejos, tai geras metas ją pradėti ruošti.

Sodininko darbai Balandžio mėnesį

• Baigiami genėti vaismedžiai, padaroma insekticidų, fungicidų revizija ir suplanuojama, ko ir kiek reikės šiam sezonui.
• Kaip insekticidas puikiai veikia kraujažolės antpilas. Jis gaminamas taip: užplikome sausą susmulkintą kraujažolę (apie 1 kg) nedideliu kiekiu vandens, kad gautume koncentratą. Laikome apie 30 valandų, po to praskiedžiame iki 10 L. Prieš purškiant nukošiame, įdedame žaliojo muilo ir purškiame nuo amarų, blakučių, tripsų, voratinklinių erkučių. Panašiai gaminamas pelynų antpilas, jis naudojamas nuo lapus graužiančių kenkėjų purškiant kas 7 dienos.
• Purškimą gali pakeisti insekticidiniai augalai. Vaistinės ramunėlės pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, skleidžia malonų kvapą ir privilioja daug naudingų vabzdžių. Medetkos ne tik gražiai žydi, bet ir atbaido voratinklines erkutes, apsaugo augalaus nuo fuzariozės ir pašaknio ligų. Šalia daržovių, žemuogių, flioksų tikslinga auginti serenčius. Jų kvapas atbaido nematodus. Levandų nemėgsta amarai. Jei sodinsime jas prie rožių, išvengsime šių kenkėjų antplūdžio. Tarp serbentų galima sodinti česnakus, jie atbaido serbentines pumpurų erkes.  Česnakų ir svogūnų nemėgsta karkvabalių lervos, todėl tikslinga juos sodinti tarp braškių.
• Puikiausias insekticidas – paukščiai. Šiuo metu parskridusiems paukščiams tikrai sunku susirasti maisto, o šiaurės Lietuvoje – visai neįmanoma. Todėl privalome jais pasirūpinti ir nuolat pildyti lesyklas, kad netrūktų maisto. Sotus paukštelis šaltį ištveria kur kas lengviau. Pavasarį jie atsidėkos rinkdami kenkėjus sode.
• Balandis – sodų sodinimo metas. Duobės medeliams turėtų būti paruoštos iš anksto.Ypač gerai pavasarį sodinti kaulavaisinius augalus (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus), nes rudenį jie gali nespėti įsišaknyti, pasiruošti žiemai ir iššalti. Rinktis sodinukus reikėtų atsakingai, pirkti iš patikimų augintojų ir, be abejo, įvertinti savo patirtį ir žinias auginant tokių rūšių  ir veislių vaismedžius, kuriems reikalingos ypatingos agroklimatinės sąlygos ir dirvožemis.

Daržininko darbai Balandžio mėnesį

• Sėjai reikėtų pasiruošti dirvą: išpurenti, įterpti perpuvusio komposto arba humuso granulių, išrinkti daugiamečių piktžolių šaknis. Šakninėms daržovėms reikia gerai išpurentos, perkastos dirvos.
• Mėnesio pradžioje galima dengti dirvą agrodangomis, atšildyti ir jau antrą savaitę sėti pirmąsias daržoves: ridikėlius, burokėlius, salotas, krapus, špinatus, morkas. Galima sėti svogūnus arba sodinti jų sėjinukus. Morkoms tinka šilta, lengva, humusinga dirva, jų negalima auginti antrus metus toje pačioje vietoje arba po salierų. Morkas galima sėti ir tankiau, vėliau kiek paaugusias praretinti, kad kitos augtų didesnės. Ridikėlius galima sėti atšilus orui ir dirvai apdžiūvus, jie pakantūs nedidelėms šalnoms. Burokėliai, kaip ir visos šakninės daržovės, nemėgsta šviežiu mėšlu tręštos žemės, geriau naudoti perpuvusį kompostą. Burokėliai neauga rūgščioje dirvoje, dirvą pavasarį reikėtų pakalkinti. Tam tinka specialios kalkės arba galima į dirvą įterpti medžio pelenų. Petražoles galima auginti ir mažiau saulėtoje vietoje, joms reikalinga pakankamai apdžiūvusi ir įšilusi pavasarinė dirva.
• Atvirame grunte mėnesio viduryje – pabaigoje galima sėti šalnoms atsparių daržovių sėklas: petražoles, pastarnokus, krapus, ridikėlius, žirnius, morkas, salotas.
• Daugiametes daržoves reikėtų patręšti azotinėmis trąšomis, supurenti dirvą. Reikėtų paruošti braškyną naujam sezonui: nugrėbti pernykščius lapus, po kuriais prieglobstį randa ligos ir kenkėjai, išrauti visus deformuotus ir sunykusius augalus, nes juos tikriausiai bus apnikusios žemuoginės erkės (tuščiose vietose pasodinsite naujų augalų), pašalinti seną mulčą ir prieš braškėms pradedant žydėti, paberti naujo. Pavasarį pradėjusias augti braškes ir atsodintus daigus patręšti kompostu, labai patogu įterpti granuliuoto humuso.
• Balandį reikėtų išpikiuoti kovą pasėtus ir namuose augančius daigelius. Pomidorų, pipirų, baklažanų, salierų, porų daigelius patogu persodinti į durpių pūdinio puodelius. Susodinti rekomenduojame ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, brokolių, kaliaropių daigus.
• Mėnesio pabaigoje reikėtų susėti į puodelius moliūgų, cukinijų, aguročių, patisonų, agurkų sėklas, jas persodinus į dirvą, sulauksite ankstesnio derliaus. Balandžio pabaigoje į dirvą sodinami česnakai.
• Šį mėnesį daiginamos ankstyvosios bulvės (suberiamos į dėžutę ir užberiamos drėgnomis durpėmis, kompostu, pjuvenomis). Taip laikant bulves ne žemesnėje, kaip 12 – 15 laipsnių temperatūroje, sudygs per 15 – 20 dienų. Mėnesio pabaigoje jau galima sodinti bulvių gumbus į patręštą žemę, pagal būtinybę galima uždengti agroplėvele.

Gėlininko darbai Balandžio mėnesį

• Balandžio mėnuo – vejos priežiūros pradžia: aeravimas, tręšimas, atnaujinimas. Tai tinkamiausias mėnuo pasodinti naują veją. Žoles geriausia sėti antroje balandžio pusėje, jei nėra labai šalta, o dirva pakankamai pradžiūvusi. drėgnoje šaltoje dirvoje sėklos ilgai nedygsta ir supūva. Reikėtų naikinti sąmanas, atsėti išplikusias vejos vietas, patręšti. Reikėtų pasitikrinti žolės pjovimo techniką, apsirūpinti reikalingais priedais, jau netrukus reikės pirmąkart pjauti veją.
• Žiemą nuo šalčio nukenčia nemažai spygliuočių ir visžalių augalų, kurie nebuvo tinkamai pridengti ir pamulčiuoti. Jautrūs augalai yra bugieniai, lauravyšnės, buksmedžiai, kriptomerijos, visžaliai raugeriškiai, kauleniai, kai kurie rododendrai ir puskiparisiai. Atviroje vietoje nuo šaltų vėjų galėjo nukentėti kukmedžiai, mahonijos, dekoratyvinės eglės ir pan. Reikėtų atidžiai apžiūrėti ir įvertinti pažeidimus. Nudžiūvusias šakeles reikia iškarpyti. Apgenėti galima ir apšalusias tujas – forma bus tankesnė ir žalesnė.Jei nukentėjo augalo forma, galima pabandyti ją atitaisyti atlenkiant, pakeliant ir surišant sveikas šakas. Net stipriai pažeisti kukmedžiai, ožekšniai, mahonijos gali atželti iš kelmelių. Baltosios eglutės (pvz.: “Conica”), numetusios spyglius, dar gali atsprogti. Reikėtų neskubėti išrauti ir išmesti apšalusių, nudegusių nuo pavasarinės saulės augalų. reikėtų pasirūpinti, kad jiems netrūktų drėgmės, žemė būtų supurenta, o pradėjusius augti augalus reikėtų patręšti.
• Šį mėnesį reikia pasiruošti dirvą gėlynams: pagerinti humusu, kompostu, mineralinėmis trąšomis. Viską reikia įterpti į dirvą.
• Rekomenduojama atnaujinti, keisti daugiamečių gėlių darželį, persodinti į kitą vietą ar dauginti viendienes, katilėlius, rykštenes, monardas, flioksus, pentinius, saulutes.Galima persodinti įvairius dekoratyvinius krūmelius ir medelius. Šį mėnesį gerai prigyja buksmedžiai, puskiparisiai, rododendrai, tujos, kadagiai, pušelės, gebenės, kauleniai, sausmedžiai, raganės ir kt. Persodintus augalus reikėtų dažniau palaistyti, bet neperlieti. Persodintus spygliuočius galima pridengti nuo saulės.
• Lauke žydinčius krokus, eleborus, žydres, snieguoles, sibirines scyles, tulpes reikia patręšti. Aplink bijūnus išberti gerai perpuvusio komposto, kerui paberti mineralinių trąšų, patręšti specializuotomis trąšomis rožes, hortenzijas.
• Mėnesio pabaigoje į nuolatinę vietą galima sodinti dvimetes gėles, našlaites, saulutes, neužmirštuoles. Į dirvą galima sėti pelėžirnius, medetkas, aguonas, kosmėjas. Jei sausa, reikia laistyti.
• Balandžio pabaigoje, priklausomai nuo oro, į dirvą sodinami kardeliai, montbretės, galtonijos, jurginai. Esant šalnoms, juos reikia pridengti agrodangomis arba pamulčiuoti.
• Šį mėnesį jau galima sodinti rožes. Gerai prižiūrimos toje pačioje vietoje jos gali augti dešimtmečius. Rožėms dirva turi būti silpnai šarminės reakcijos, tada rožės mažiau sirgs grybelinėmis ligomis, greičiau sumedės jų ūgliai. Geriausiai rožės auga priemolio dirvoje. Į sunkias molio dirvas pridedama durpių, kompostinės žemės bei kalkių. Prieš persodinant reikia apžiūrėti šaknis, pažeistas puvinio išpjauti iki sveikos vietos, pakirpti šakas atitinkamai pagal šaknų kiekį (didelių šakų nepalikti esant nedideliam šaknų kiekiui). Ant kiekvienos pagrindinės šakos galima palikti po 2 – 3  stipresnius pumpurus. Plonas šakas visiškai išgenėti. Pasodintų rožių skiepijimo vieta turi būti apie 3 cm virš žemės paviršiaus. Iki pumpurų susprogimo reikėtų nupurkšti vario preparatais nuo ligų.
• Balandis – tinkamas laikas persodinti daugumą kambarinių gėlių. Padarykite vazonų reviziją ir persodinkite gėles, kurioms to reikia. Nepamirškite drenažo: retam kuriam augalui jo nereikia. Į vazonėlio dugną galima įberti specialių granulių, smėlio, smulkaus žvyro ir tik tada sodinti augalą. Persodinus kambarinius augalus iš pradžių reikia laistyti saikingai, netręšti. Tik pasodinus reikia gausiau palieti, o po to laistyti nedaug, kad nenukentėtų šaknys. Maždaug po 2-3 savaičių galima pradėti tręšti. Kiti nepersodinti augalai balandį turi būti tręšiami jiems skirtomis trąšomis ir gauti jiems visą reikalingą medžiagų kiekį.
• Šį mėnesį jau galima puošti balkonus šalnų nebijančiomis gėlėmis: našlaitėmis, raktažolėmis, smulkiomis svogūninėmis.