Sausio darbai sode

Sodininko darbai Sausio mėnesį

• Vaismedžiai paprastai genimi rudenį sustojus vegetacijai, tačiau jei to nespėjote padaryti, sausio mėnesį, jei nešalta (iki -5 laipsnių šalčio), galima retinti derančias obelis ir kriaušes, kurių vainikai labai tankūs. Retinant reikia pašalinti visas į vainiko vidų augančias, sužalotas, nesveikas ir besitrinančias šakas bei ūglius. Šakos pjaunamos prie jų išaugimo vietos esančio sustorėjimo. Genint storas šakas, rekomenduojama pradėti pjauti iš apačios, o baigti pjūviu iš viršaus. Taip daroma, kad šaka neišplėštų medienos. Visas žaizdas būtina užtepti sodo tepalu arba medžio anglies derva. Vainiko viduje augančios derančios vaisinės šakutės paliekamos.
• Lietuvoje serbentai ir agrastai gerai dera iki 5-7 metų ir reikalinga kasmet juos prižiūrėti. Genėti reikėtų paliekant iki 12-14 įvairaus amžiaus stiebų, jaunus ūglius rekėtų patrumpinti 1/3 jų ilgio. Išgenėti patariama seniausius stiebus, taip krūmas tarsi atjauninamas. Nupjautas šakas surinkti ir išvežti arba sudeginti, kad neplistų ligos ir kenkėjai.
• Sausio mėnesį dar galima apdengti spygliuočius, jautrius pavasario saulės spinduliams, kad “nenudegtų”. Ankstyvą pavasarį, kai saulė pradės šildyti, spygliuočiai augalai turės didelį poreikį vandeniui, tačiau negalės jo paimti iš kol kas įšalusios žemės, todėl spygliukai paruduos ir nukris. Dažniausiai taip “apdega” baltosios eglutės  (pvz.: veislės “Conica”) tarpiniai kadagiai, žvynuotieji kadagiai ir kt., taip pat visų veislių neseniai sodinti spygliuočiai, nes kol kas neturi ilgų, žemės įšalą peraugančių šaknų. Apdengti augalus rekomenduojama bent iš pietinės pusės aprišus šviesia medžiaga arba eglišakėmis, o pažeme augančius spygliuočius galima apkasti  sniegu, jei jo yra.
• Jei gausiai pasnigo, reikėtų nuo spygliuočių medžių ir krūmų, taip pat nuo tujų gyvatvorių nupurtyti sniegą, nes jis išlaužo ir išlanksto šakas.
• Žiemą rekomenduojama pasirūpinti sodo-daržo įrankiais, nusipirkti naujam sezonui trąšų, sodo tepalo, substratų, daigyklų, cheminių priemonių, jei bus reikalinga: mišinį kamienų balinimui, insekticidų, fungicidų, žaliojo muilo ir kt.

Daržininko darbai Sausio mėnesį

• Sausio mėnesio svarbiausias darbas – apsirūpinti naujomis daržovių sėklomis ir patikrinti turimų sėklų likučių daigumą. Sėklų pakuotes su pasibaigusiu galiojimu reikėtų išmesti. Daigumui patikrinti imamos stambesnės sėklos (pvz ridikėlių, burokėlių ir pan. maždaug po 30 vnt, žirnių, pupelių ir pan. po 20 vnt.), suskaičiuojamos, sudedamos ant rankšluostinio popieriaus, sudrėkinamos ir uždengiamos rankšluostiniu popieriumi. Sėklos laikomos apie 18-20 laipsnių temperatūroje ir drėkinamos nuolat. Salierai, pertažolės, morkos dygsta apie 20 dienų, agurkai, burokėliai, pomidorai, svogūnai apie 14 dienų, dauguma kitų sėklų apie 10 dienų. Sudygusias sėklas susiskaičiuoti ir nustatyti daigumo procentą. Vidutiniškas kokybiškų daržovių sėklų daigumas yra apie 90 procentų ir daugiau. Jei Jūsų sėklų daigumas mažiau nei  50 procentų, tokių sėklų sėti nebeverta.
• Itin geram derliui rinktis patariame hibridus, jie ant pakelio pažymėti F1 arba H ženklu. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad pasirinkus šių augalų sėklų iš užaugintų augalų, jos neišlaiko veislės požymių ir tolimesnei sėjai netinka. Norint pasirinkti sėklų iš užaugusio augalo ir ir gauti tokį patį derlių, reikėtų rinktis ne hibridines veisles. Be vargo apsirūpinti sėklomis kitiems metams galima iš cukinijų, agurkų, moliūgų, paprikų, pomidorų, krapų, žirnių, pupelių.
• Daržo plotas yra planuojamas sausį – gerai suplanavus galima nuimti 2-3 derlius per sezoną. Pavyzdžiui, anksti pavasarį sėjamos ankstyvosios salotos, ridikėliai, špinatai, užaugantys per trumpą laiką. Nuo šalnų jos pridengiamos balta tekstiline sodo plėvele, kuri pakeliama nuo žemės vielos puslankių pagalba. Po jų sodinamos vasarą augančios daržovės, tačiau greitesniam derliui reikėtų rinktis ankstyvas veisles. Tiesa, jos netinka saugojimui per žiemą (tam reikės vėlyvųjų veislių daržovių). Nuėmus ankstyvųjų daržovių derlių, galima sodinti vėlai rudenį gerai augančius špinatus, dar spėsiančius užaugti krapus, ridikėlius ir kt. prieskonines daržoves. Jos ypač tinka užšaldymui. Šias daržoves nuo vėlyvųjų šalnų reikia pridengti  tekstiline danga.
• Sausį daigyklose galima sėti pomidorus ir agurkus, skirtus auginti šildomuose šiltnamiuose. Daigams bus reikalinga šviesa, todėl rekomenduojama papildomai juos apšviesti elektros lempomis.
• Rekomenduotina peržiūrėti rūsyje laikomas atsargas. Neatrenkamos pūvančios daržovės apkrečia ir šalia esančias sveikas. Perrūšiuoti reikėtų svogūnus. Smulkius svogūnus galima sudėti į gilesnes lėkštutes ir įpilti šiek tiek vandens. Pastačius ant palangės, iš tokių sudygusių svogūnų galima gauti gerą laiškų derlių. Vandenį keiskite kasdien.

Gėlininko darbai Sausio mėnesį

Sausį mažai saulės, todėl kambariniams augalams labai trūksta šviesos. Nepersistenkite laistydami, tręškite tik tuos augalus, kurie šiuo metu žydi arba sparčiai auga. Jeigu augalus laikote ant palangės, patikrinkite, ar žemė vazone ne per šalta, ar netraukia skersvėjai.

Jeigu ant palangės labai šalta, laikykite vazonus ant medinio padėklo ar putplasčio. Augalams svarbu ne tik šiltas oras, bet ir šilta žemė vazone. Perlaistyti ant šaltos palangės labai greitai suserga ir sunyksta. Šalta palangė (jeigu ji neapledėjusi) nekenkia kaktusams, kurie žiemą nelaistomi – juos patraukite arčiau stiklo, kad nepasiektų karštas oras nuo šildytuvo. Kaktusai neblogai peržiemoja ir prie stiklinių balkono durų – čia vėsiau, pakankamai šviesu ir nėra šildytuvo.

Jeigu lauke labai šalta, stenkitės, kad augalų lapai neliestų stiklo. Jeigu planuojate atidaryti balkoną arba langą ir išvėdinti kambarį, išneškite jautrius augalus į kitą patalpą, o likusius patraukite toliau nuo šalto oro srauto. Sausį į vazonėlius persodinami šaldytuve laikyti tulpių svogūnėliai, hiacintai, pakalnutės. Jeigu svogūninius augalus sodinote į vazonėlius ir laikėte rūsyje arba lauke – įneškite juos į namus. Pats metas pradėti jiems augti ir pradžiuginti ankstyvais žiedais.

Nepamirškite savo mažųjų draugų ir pakabinkite lesyklėlę. Nepamirškite nuolat papildyti lesalo atsargų, nes keletą kartų palesinti paukšteliai pripranta ir kantriai laukia vaišių. Kai orai atšyla, lesyklą išvalykite, o nesunaudotą lesalą išmeskite, nes gendančios maisto atliekos ir paukščių išmatos gali greitai pavirti užkrato šaltiniu.

Metas planuoti ankstyvąją sėją, peržiūrėti sėklų atsargas ir pradėti ieškoti naujų, išplauti daigyklas ir vazonėlius, iš rūsio ar garažo į šiltą patalpą pernešti substratus. Pradedami sėti ilgai dygstantys (pvz., palmės) arba ilgos vegetacijos augalai (visžydės begonijos ir pan.).

• Žiemą negalima retinti tų žydinčių krūmų, kurie per vasarą jau suformavo žiedinius pumpurus, tai yra alyvos, forsitijos, visterijos, žalčialunkai, pupmedžiai, dekoratyvinės vyšnios ir pan. Žydintys krūmai formuojami iškart po žydėjimo, kad per sezoną spėtų suformuoti naujus žiedų pumpurus.
• Jei sniego nėra daug, o pranešami dideli šalčiai, reikia papildomai mulčiuoti durpėmis rododendrus, rožes, magnolijas, šilauoges ir kt šalčiams neatsparius augalus paviršinėmis šaknimis. Pavasarį šias durpes rekomenduojama įterpti į dirvą aplink augalus, taip kiekvienais metais dirva gaus reikalingą humuso kiekį.
• Kambarines gėles šį mėnesį rekomenduojame laistyti tik kambario temperatūros pastovėjusiu vandeniu. Laistyti nedaug, nes daugumai šiuo metu nežydinčių gėlių nereikalingas drėgmės perteklius. Žydinčias gėles: azalijas, raktažoles, ciklamenus, meilenius laistyti gausiau ir patręšti. Šiuo metu žydi ir orchidėjos phalaenopsis, todėl trąšų joms reikia daugiau. Puansetijos (kitaip: puošniosios karpažolės) laistomos karštu (apie 50 laipsnių Celsijaus) vandeniu ir laikomos šviesioje vietoje. Patalpas vėdinti patariame taip, kad nesusidarytų skersvėjai.
• Žiemą oras patalpose išsausėja dėl nuolatinio šildymo ir trumpesnio vėdinimo. Todėl mėgstantys drėgmę lapiniai augalai turi būti nupurškiami vandeniu, geriausiai virintu ir atvėsintu iki kambario temperatūros.
• Peržydėjusius kaktusinius augalus (kalėdinis kaktusas – Schlumbergera) 3-4 savaites laistyti labai nedaug, be trąšų, tačiau neduoti žemei išdžiūti. Pailsėjusį augalą paskui galima pradėti po truputį tręšti, jei Schlumbergera tręšiamas trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms, tai dažnai jis pražysta antrą ar net trečią kartą.
• Vėsiose patalpose žiemojančius augalus (ožekšnį, oleandrą ir kitus panašius) rekomenduojama retkarčiais palieti ir gerai vėdinti patalpas, kad neatsirastų papildoma drėgmė, o su ja ir miltilgė, kitos grybinės ligos.
• Rekomenduojama patikrinti saugomus šakniagumbius: jurginų, kardelių, begonijų, kanų. Jei jie pradėjao dygti, o daigeliai dar maži, pristabdyti dygimą galima išnešus į vėsesnę patalpą. Jei daigeliai jau didesni, reikia pasodinti į vazonėlius ir padėti į šviesią, bet vėsią patalpą.