Kovo darbai sode

Šalčiui jautresni dekoratyviniai augalai dažnai prieš žiemą uždengiami. Pavasarį laikas juos nudengti. Danga nuimama po truputį, kad augalai priprastų prie sausesnio ir šaltesnio oro.

Be to, žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį visžaliams augalams labiau kenkia ne šaltis, o saulė. Kol dirva įšalusi, šaknys negali paimti vandens, o įkaitę ir vėjo gairinami lapai arba spygliai nemažai jo išgarina. Pavasarį parudę, apdžiūvę lapai ar spygliai – dažniausiai ne apšalę, o nudegę. Augalai, kurie žiemojo be lapų, nudengiami po didesnių šalčių, kovo mėnesį. Visžaliai augalai baigiami nudengti tik išėjus pašalui ir truputį sušilus dirvai – balandžio antroje pusėje ar net gegužės pradžioje. Geriausiai dangą nuimti ramią apsiniaukusią dieną.

Jeigu žiemos pabaigoje sniego būna nedaug, visžaliams augalams pavasarį gali pritrūkti drėgmės. Taigi kovo-balandžio mėnesį (kai pašalas eina lauk) juos reikia keletą kartų gausiai palaistyti. Jeigu lapai apvytę, susisukę (ypač stambialapių rododendrų) – krūmai ne tik laistomi, bet ir nupurškiami vandeniu (apsiniaukusią dieną arba vakare). Vasaržaliai augalai, jeigu dirva sausa, laistomi kai išbrinksta pumpurai.
Dauguma dekoratyvinių krūmų žiemoja nepridengti. Visžaliams krūmams (ypač buksmedžiams, lauravyšnėms, mahonijoms, rododendrams bei spygliuočiams – kadagiams, puskiparisiams, eglutėms) padarysite paslaugą, jeigu kovo pradžioje iš rytų ir pietų pusės juos šiek tiek pridengsite nuo saulės. Tinka bet kokia laidi medžiaga – eglišakės, tujų šakos (jei genite gyvatvorę, jų tikrai nepritrūks), medinės grotelės, netgi sintetinis tinklas, kur fasuojamos daržovės.
Jeigu rudenį mulčiavote pašaknes, storą mulčio sluoksnį kovo mėnesį reikėtų pajudinti, pravėdinti, kad augalai nešustų. Mulčias neturi liesti medžių kamienų ir storų krūmų stiebų. Gegužės mėnesį mulčią galima nugrėbti, kad liktų tik plonas sluoksnelis.

Sodininko darbai Kovo mėnesį

• Pavasarį, iki išsprogstant pumpurams, nuo vaismedžių kamienų ir pagrindinių šakų rekomenduojama nugramdyti apmirusią žievę, samanas, kerpes. Valoma šepečiu plonais šereliais, kartu nuskinami sausi lapai ir mumifikuoti vaisiai, kuriuose žiemoja kenkėjai ir grybų sporos. Taip nuvalyti vaismedžiai greičiau išsprogsta, užaugina gražesnius vaisius, nes žievei svarbu gerai kvėpuoti. Nuvalyti vaismedžiai nupurškiami geležies arba vario sulfatu ir nubalinami. Geležies arba vario sulfato galima dėti į balinimo mišinį, pagal gamintojo pateiktas instrukcijas. Šis purškimas yra pirma prevencinė priemonė grybinėms ligoms ir kartu profilaktinė priemonė, kad neaugtų samanos ir kerpės. Minėti darbai vykdomi kai nėra minusinės temperatūros lauke.
• Jei vaismedžiai negenėti vasarį, dabar galima genėti iki pradės sprogti pumpurai. Genint jaunesnius medelius reikėtų palikti 3-4 pagrindines gerai išaugusias šakas. Pjūvius nutepti sodo tepalu. Daugiau pagrindinių šakų išauginę (panašūs į krūmus)senesni medžiai neišgali duoti gero derliaus. Sutrūkinėjusias šakų žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti apsauginiu mišiniu. Tinkama priemonė – vandens emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiedinys. Spygliuočių genėti pavasarį negalima, jie genimi vasarą, sausais periodais. Galima genėti kai kuriuos visžalius krūmus: buksmedžius, dygialapes mahonijas ir pan. Negalima genėti krūmų, kurie turi sukrovę žiedpumpurius šakelių viršūnėse: jazminų, alyvų, forsitijų ir pan.
• Pavasarį žydintys dekoratyviniai krūmai ir medeliai genimi iš karto po žydėjimo, pvz: forsitijos, sausmedžiai, dekoratyviniai serbentai, ankstyvosios veigelės, pavasarį žydinčios lanksvos, raugeriškiai, putinai. Dekoratyviniai krūmai ar medeliai, kurie tik šakų viršūnėse išaugina naujus ūglius, geriau visai negenėti, tik išpjauti sausas, nušalusias šakas, pvz: pupmedžiai, magnolijos, hamameliai, vokarniai, laponiniai ir plaštakiškieji klevai.
• Kenkėjus naikina paukščiai. Todėl pavasarį rekomenduojama pasirūpinti inkilais, reikėtų pakabinti maždaug po inkilą dviems – trims arams sodo. Inkilai turi būti pritvirtinti katėms nepasiekiamoje vietoje, geriausiai ant aukšto metalinio strypo.
• Kai sniegas nutirpsta, reikėtų supurenti žemę aplink vaismedžius, vaiskrūmius ir mėnesio pabaigoje galima įterpti trąšų.
• Kovo mėnesį galima pasiruošti duobes kaulavaisiams, sėklavaisiams augalams. Tai padaryti rekomenduojama likus 2-3 savaitėms iki sodinimo. Medeliams reikia iškasti apie 1m. skersmens ir 0.5m. gylio duobes. Jei sodo žemė derlinga, gerai patręšta, duobės gali būti ir tokios, kad tilptų medelio šaknys. Į duobę įpilti kompostinės žemės, durpių, perpuvusio mėšlo arba gerai sukompostuotos vejos, kelias saujas ilgai tirpstančių trąšų, viską gerai išmaišyti su nukastu viršutiniu žemės sluoksniu. Paruoštas kauburėlis turi kelias savaites susigulėti.
• Kovo – balandžio mėnesį norint pasidauginti serbentų, agrastų, svarainių, galima prilenkti jų apatines šakutes prie žemės, prismeigti metaline smeige ir užberti tą vietą žemėmis. Iki rudens ši šakelė jau bus įsišaknijusi ir ją nukirpus nuo motininio krūmo bus galima pasodinti kaip naują augalą. Toks “įšaknydinimas” paprastesnis, mažiau pastangų reikalaujantis, nei dauginimas auginiais.
• Jei nebuvo uždengta vasarį, uždengti nuo kaitrios saulės pernai pasodintus spygliuočius ir tuos, kurie linkę “nudegti” nuo saulės, pvz: baltosios eglutės “Conica”, buksmedžiai, rododendrai. Uždengti reikėtų iš pietinės pusės eglišakėmis.

Daržininko darbai Kovo mėnesį

• Kovo mėnesį reikėtų paruošti sėjai nešildomus šiltnamius, jei nėra minusinės temperatūros. Supurenti dirvą, paberti medžio pelenų ar klinmilčių, dolomitmilčių, gesintų kalkių. Naudingiausi yra medžio pelenai. Juose beveik nėra chloro – mikroorganizmams ir augalams žalingo elemento, todėl maisto medžiagas augalai lengvai pasisavina. Pelenai paskleidžiami daržo lysvėse, vejoje, po vaismedžiais, vaiskrūmiais. Toks kalkinimas geriausias rudenį, tačiau įmanomas ir pavasarį, tik svarbu, kad iki augalų vegetacijos ir pirmųjų trąšų įterpimo į dirvą praeitų apie mėnesį – pusantro, kadangi pelenai neutralizuoja dažniausiai rūgštiniu pagrindu gamintas trąšas. Šiltnamio gruntą galima apdengti tamsia geotekstile – greičiau įšils paviršius.
• Galima pradėti daiginti ankstyvąsias bulves, jas sudėjus vienus sluoksniu šviesioje patalpoje.
• Jei dirva atšilusi, šį mėnesį galima pradėti tvarkyti braškių lysves. Nukerpami seni lapai, išraunami sergantys krūmai, supurenama dieva. Jei iš rudens nebuvo padaryta, tai dabar pamulčiuojama durpėmis, uždengiama agrolėvele, braškės anksčiau pradės vegetuoti.
• Kovo pradžioje į dėžutes galima sėti daugumą daržovių: ankstyvuosius ir žiedinius kopūstus, brokolius, šakninius salierus, salotas, porus, pomidorus, svogūnus, įvairias vienmetes prieskonines žoles: krapus, mairūnus, bazilikus ir pan. Lauke augančias petražoles, rūgštynes, žieminius svogūnus ir laiškinius česnakus, rabarbarus rekomenduojama pamulčiuoti durpėmis ir pridengti plėvele – anksčiau duos derlių.
• Sėklas reikėtų išbarstyti tinkamais atstumais ir truputį užberti žemėmis. Prieš tai galima jas pamirkyti fungicido arba 1 proc. (10gr/1L vandens) kalio permanganato tirpale, kad daigų nepultų ligos. Sėklos tirpale laikomos 30 minučių, po to perplaunamos švariu vandeniu, padžiovinamos ir sėjamos. Užbėrus žemėmis, palaistykite naminio rankinio purkštuvo pagalba, uždenkite polietileno plėvele ir pastatykite šiltai. Kai  pasirodo daigai, plėvelė nuimama ir pastatoma vėsiau, kad daigai neištįstų. Jei ant skilčialapių kabo luobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė. Augalai, ypač agurkai ir pomidorai, reiklūs šviesos trūkumui. Mažiau jos reikia kopūstinėms, svogūninėms, šakniavaisinėms daržovėms, žalumynams. Pasirodžius ligų požymiams, visus pažeistus daigus reikia išrauti, o likusius nupurkšti fungicidais ir tarp jų paberti smėlio, kad sugertų perteklinę drėgmę. Paaugę daigai išpikuojami, persodinami į didesnes dėžutes (indelius), taip daroma, kai išauga pirmieji tikrieji lapeliai. Pastaba: agurkai, pomidorai, paprikos geriau auga nepikuoti, todėl sėti juos reikia iš karto po vieną į didesnius indelius.

Gėlininko darbai Kovo mėnesį

• Kovo mėnesio pabaigoje jau gali žydėti atvirame grunte augantys krokai, eleborai, snieguolės, scylės. Nuo jų reikia nurinkti pernykščius lapus, įvairias liekanas, papurenti žemę ir patręšti trąšomis, pabarstyti kompostu. Gėlyne šalčio iškilnotus augalus įsprauti atgal į žemę.
• Kovo mėnesį galima sėti vienmetes gėles: spriges, surfinijas, verbenas, žydrūnus, ratilius ir kt. Išaugus pirmiems tikriems lapeliams, perpikiuoti.
• Kovo viduryje į šiltesnę vietą sunešti jurginų, kanų ar kitų gėlių gumbus, Juos rekomenduojama pamirkyti kalio permanganato tirpale 10 min. ir apiberti durpėmis – tegul dygsta. Sudygę gumbai sodinami į vazonėlius, laikomi šviesioje, nelabai šiltoje vietoje, laistomi ir saikingai (kas 2 savaites) tręšiami. Norint paankstinti kardelių žydėjimą, nuo kovo vidurio gumbasvogūnius reikia laikyti šiltoje vietoje. Į dėžę įberti 3-4 cm. storio durpių sluoksnį, palaistyti ir įspausti gumbasvogūnius. Gumbasvogūniai į gėlynus sodinami ne anksčiau, kaip gegužės viduryje, nuo vėjų apsaugotoje, šiltoje vietoje. Tokiu pat būdu daiginamos begonijos, jas lieti reikia saikingai.
• Ūgliais galima dauginti kambarines gėles: pelargonijas, petunijas, kitas, o kad geriau įsišaknytų, galima naudoti augimo stimuliatorius. Šiuo metu galima susodinti pelargonijų ūglius į balkoninius lovelius ir visą vasarą grožėsitės žiedais, už tai neišleidę nė lito.
• Kas savaitę reikėtų tręšti kambarinius augalus skystomis mineralinėmis specializuotomis trąšomis, skirtomis kiekvienai augalų grupei atskirai. Vienos iš geriausių trąšų šiuo metu rinkoje yra Schultz trąšos.