Jeigu rugpjūtis karštas ir sausas, sodus būtina laistyti. Nugnybkite stiprių pirmamečių aviečių ūglių viršūnes – jie nustos augti ir sutvirtės prie žiemą, o kitąmet gausiau derės. Iškirskite visus nereikalingus vilkūglius, jie tik alina vaismedžius. Patikrinkite, ar prigijo akelės. Jeigu nepasisekė, pabandykite akiuoti dar kartą. Paremkite gausiai derančių slyvų šakas. Sodinkite braškes – jau kitąmet jos gausiai derės.
Soduose bumpsi vaisėdžių pažeisti obuoliai. Juos geriausiai sugrėbti ir sumesti į kibirą su stipriu kalio permanganato arba Bordo skysčio tirpalu, o paskui giliai užkasti. Nurinkę uogas, išgenėkite serbentus ir agrastus. Juodųjų serbentų šakos gerai dera 2-5 metai. Baltųjų serbentų šakos derlios apie 6-7 m, raudonųjų – net 8-10 metų. Jos išlinkusios, žievė tamsesnė. Agrastai gerai dera apie 7 metai. Senesnes šakas išpjaukite. Rugpjūtį miegančia akute dar skiepijamos rožės. Savaitę ar dvi prieš skiepijimą per trečdalį apipjaustykite poskiepio – paprastojo erškėčio šakas, iškapokite šakninės atžalos. Kasdien gausiai liekite, kad lengviau atšoktų žievė. Prie šaknies kaklelio darykite T raidės pjūvį, įstatykite akutę (stenkitės ją išpjauti su kuo mažiau medienos)ir apriškite.
Mėnesio pabaigoje iš lysvių į vazonus persodinamos lepesnės hortenzijos, kalijos, azalijos. Kalijoms geriau rūgštesnė žemė, azalijoms – juo labiau. Hortenzijos sodinamos į lapinės ir kompostinės žemės mišinį (1:1) ir iki šalčių laikomos nešildomame šiltnamyje arba inspekte. Paskui nešamos į sausą, tamsų rūsį.
Dalykite ir persodinkite bijūnus. Kiekvienas naujas kerelis privalo turėti bent po 2 žiedinius pumpurus ir kelias šaknis. Jeigu gumbai apvytę, įvyniokite juos į drėgną audeklą. Sodinkite tik kietus ir sveikus, kad žiediniai pumpurai būtų per 3-5 cm nuo žemės paviršiaus. Labai sunkioje, šlapioje žemėje, paunksmėje ir per giliai pasodinti bijūnai prasčiau žydi.
Dalijimu dauginamos visos daugiametes gėlės. Kerą išskirstykite taip, kad kiekvienas naujas augaliukas turėtų bent po 3-4 stiebus ir sveikų šaknų kuokštą.
Paprastai rugpjūčio pabaigoje raunami svogūnai. Jeigu sausa ir šilta, jie subręsta anksčiau. Laikas rauti, kai bent pusė laiškų nuvytę. Paskleiskite ant žemės prieš saulę arba atviroje pastogėje, kad apdžiūtų. Išdžiūvusius svogūnus nuvalykite, nupjaukite šaknis (nepažeiskite šaknų pagrindo!) ir stiebus (per 2-3 cm).
Rugpjūtį dauginamos (kero dalimis) arba persodinamos visos peržydėjusios daugiametes gėlės. Kerą išskirstykite taip, kad kiekvienas naujas augaliukas turėtų bent po 3-4 stiebus ir sveikų šaknų kuokštą. Rudenį žydinčios gėlės dauginamos pavasarį. Mėnesio viduryje arba pabaigoje į lysves sodinamos smulkiasvogūnės gėlės, vasaros pradžioje į dėžutes sėtas dvimetes gėles (našlaitės ir pan.) galima persodinti į gėlyną.
Nuo rugpjūčio vidurio sodinami spygliuočiai, o pabaigoje galima pradėti sumedėjusiais auginiais dauginti baltuosius ir raudonuosius serbentus. Jie įsišaknija prasčiau ir šaknis suformuoja lėčiau negu juodieji serbentai.
Rugpjūtį išpjaunami derėję aviečių stiebai, o jaunų viršūnės per sprindį sutrumpinamos – tuomet greičiau subręs ir geriau pasiruoš žiemai, o kitąmet šakosis ir gausiai derės. Seni stiebai nupjaunami prie pat žemės. Suaugęs aviečių krūmas privalo turėti ne daugiau kaip 10-12 stiebų – palikite tik stipriausius. Sutankėjęs keras prasčiau dera. Išgenėtas avietynas profilaktiškai nupurškiamas efektoriumi ir fastaku.
Remontantines arba dviderles avietes galima genėti kitaip. Jos paprastai dera du kartus. Vieną kartą negausiai – vasaros pradžioje, o antrą gausiai – vėlų rudenį. Uogos noksta pavieniui, todėl derėjimas išsitęsia 3-4 savaites. Rudenį ne visos uogos spėja prinokti ir didžioji derliaus dalis prapuola. Jeigu šeimoje yra mažų vaikų, ilgas pavienis aviečių derėjimas iki šalnų labai praverčia. Kad visos uogos prinoktų, avietėms galima pastatyti laikiną polietileno priedangą-tunelį.
Kad remontantinės avietės sunokintų vieną gausų derlių, rugpjūtį jos negenimos, bet vėlų rudenį iki žemės nupjaunami visi stiebai – tuomet kitąmet jauni stiebai dera vieną kartą, bet gausiai rudens pradžioje.
Paprastai rugpjūčio pabaigoje raunami svogūnai. Jeigu sausa ir šilta, jie subręsta anksčiau. Jeigu šalta ir lyja, svogūnai nespėja subręsti – supūva. Todėl kada tiksliai rauti, reikėtų spręsti patiems. Paprastai raunama, kai bent pusė laiškų nuvysta, bet šiemet jie vysta nuo svogūninių musių, o ypač nuo puvinių. Iškastus svogūnus paskleiskite ant žemės prieš saulę arba atviroje, bet sausoje pastogėje, kad apdžiūtų. Išdžiūvusius svogūnus nuvalykite, nupjaukite šaknis (nepažeiskite šaknų pagrindo!) ir stiebus (per 2-3 cm). Jeigu svogūnai labai pažeisti puvinių, nereikėtų laukti stebuklo ir laikyti juos lysvėse – išpjaustytas sveikas dalis sunaudosite marinuodami agurkus, virdami daržovienes.
Rugpjūtį raunami ir česnakai. Išraukite vieną ir apžiūrėkite ropelę. Jeigu po lukštu prie koto skiltelės atsiskyrusios – laikas rauti, nes paskui lukštas plyš ir jos išbyrės. Jeigu lukštas sutrūkęs, o skiltelės išsiskleidusios, kaip žiedas, stiebą lengva išimti – česnakai jau pernokę. Lupkite iš žemės kuo greičiau, geriau su šakėmis, nes raunant visos skiltelės išbyrės. Pernokę česnakai prasčiau laikosi žiemą.
Agurkus šiltnamyje skinkite kas antrą dieną, jeigu karšta – kasdien laistykite, kad nebūtų kartūs. Daug vandens reikia ir vėlyvųjų veislių kopūstams, jiems ši vasara nebloga. Lauko pomidorus, jeigu dar nesupuvo, verčiau skinti su koteliais, ypač ne visai prinokusius. Pažeisite – tuoj pradės pūti. Rugpjūtį skinkite pupų ir pupelių derlių, kaskite ankstyvąsias morkas ir burokėlius. Sausesnėje vietoje galima pasisėti žalumynų rudeniui. Rugpjūčio pabaigoje jau kasamos bulvės. Šiemet bulvių derlius bus prastas – sunkioje žemėje jos jau baigia supūti, o lengvesnėje puola bulvių maras ir sausligė.
Komentuoti tekstą