Birželio darbai sode

Birželio pradžioje, pasibaigus visoms šalnoms, sodinami lepesnių gėlių – šalavijų, begonijų, celiozijų, žioveinių daigai.

Balkonių gėlių daigus vazonėliuose arba loveliuose prie vėsesnio oro galima pripratinti pamažu. Šiltomis dienomis juos išneškite į lauką ir palikite pusiau pavėsyje. Kasdien palikite vis ilgiau, o jeigu naktys šiltos – tegul lauke ir nakvoja.

Dar laikas sodinti sodinami svogūnus. Pašalinkite senas šakneles, švelniai nulupkite atsiskyrusius lukštus ir šiek tiek pamirkykite tamsiame kalio permanganato tirpale.

Ridikėlius, kopūstus nuo pavasarinio spragių antplūdžio uždenkite agroplėvele. Pražydus alyvoms sėjami burokėliai, taip pat šilumamėgės daržovės – agurkai, moliūgai ir pupos, žirniai, sodinami salierų, porų daigai.

Mėnesio viduryje arba pabaigoje (nelygu oras) į nešildomus plėvelės šiltnamius sodinami pomidorų ir agurkų daigai, lauke sodinamos vėlyvosios bulvės (ankstyvąsias reikia pasodinti pirmoje mėnesio pusėje). Jeigu nespėjote balandį, dabar sėkite morkas, salotas, ridikėlius ir krapus.

Pavasarį žemė greitai džiūsta, todėl prieš sėdami sukaskite tik reikiamą žemės plotelį. Nesėkite mirkytų sėklų į sausą žemę, nes išdygusios negaus drėgmės ir sunyks.

Birželį danguje vis dažniau svysčioja žaibai ir trankosi dundulis. Perkūnijos metu nepatariama stovėti po medžiais, ypač po ąžuolais, eglėmis, guobomis, nes į juos trenkia pirmiausiai. Beveik niekuomet Perkūnui neužkliūva beržai ir klevai.

Birželio 22 d. dieną prasideda astronominė vasara, laukai ir pamiškės pasipuošusios žiedais, augalai sukaupę daugiausiai fitoncidų, pilni gyvybės – tai puikus metas rinkti vaistažoles.

Birželį sparčiai auga vaisių užuomazgos, beto, pradeda formuotis žiediniai vaismedžių pumpurai kitų metų derliui. Labai svarbu, kad augalams nepritrūktų drėgmės, neleiskite pomedžiuose augti piktžolėms.

Kai žemaūgių vaismedžių vaisių užuomazgas užauga iki riešuto dydžio, jas reikia praretinti. Paprastai tam geriausiais laikas birželio pabaigoje. Pirmiausiai retinamos ankstyvųjų veislių užuomazgos – išskinkite visas pakenktas, ligotas ar mažas užuomazgas. Jeigu visos gražios, retinkite kas sprindį, tuomet vaisiai bus dideli ir vieno dydžio. Nuskinama tik užuomazga, vaisiaus kotelis turi likti!

Kai obelų žiedus nušaldo šalnos, arba orai šalti ir lietingi, todėl beveik neskraido bitės, derlius būna prastas arba vaisių visai neužsimezga. Kitais metais obelys stengiasi atsigriebti ir dera dvigubai. Tuo nereikėtų labai džiaugtis, nes tokia bergždžių ir itin gausių metų kaita skatina obelis reguliariai pramečiuoti. Todėl jeigu obelys sukrovė neįprastai gausiai žiedų, praverstų išretinti vaisines šakutes su žiediniais pumpurais.

Sodininko darbai Birželio mėnesį

• Derlingais metais sėklavaisinių vaismedžių su žemaūgiais poskiepiais vaisiai praretinami, retinama kai vaisiai yra riešuto dydžio. Tuomet užauga dideli, kokybiški vaisiai. Paprastai kiekvienoje užuomazgų kekėje palieku po 1-2 vaisius. retinant reikėtų nepažeisti paliekamo augti vaiskočio pagrindo. Šias nuskintas ir nukritusias užuomazgas surinkti ir pašalinti iš sodo, kad nesiveistų kenkėjai.
• Kai daug užuomazgų, vaismedžiai birželio mėnesį turi būti tręšiami ir gausiai laistomi, kad pajėgtų išmaitinti vaisius. Tręšti galima natūraliomis trąšomis, perpuvusiu kompostu, rekomenduojama mulčiuoti pomedžius nupjauta žole (nupjaunama, kol nesubrandino sėklų) – ji sulaiko drėgmę. Tręšti galima ir per lapus – tinka azoto trąšų 0.3-0.5 proc. tirpalas, purškiamas vėsesnę nesaulėtą dieną. Jei vaismedžių lapai šviesiai žali, maži, šiuo tirpalu galima purkšti kas dvi savaitės, pradedant po žydėjimo ir baigiant liepą. Vėliau purkšti nerekomenduojama, nes taip pratęsiama augalo vegetacija ir šakelės nespėja sumedėti – žiemą apšąla.
• Birželį ant vaismedžių ir vaiskrūmių galima pastebėti pirmieji ligų (rauplių, rūdžių, šratligės) pažeidimai, todėl purškiama reikalingais fungicidais.
• Būtina apžiūrėti, ar ant jaunų ūglių nėra amarų – tai nesunku nustatyti ir žvilgtelėjus į medžio kamieną: jei juo zuja skruzdės, medelis bus apniktas amarų. Amarus prižiūri ir platina skruzdės. Amarus naikinti padeda ekologiškas insekticidas – žaliasis muilas, tačiau juo purkšti reikia po kiekvieno lietaus daug, kad nuo lapų varvėtų, pasidengtų tiek lapų viršutinė, tiek apatinė pusė. Nuo skruzdžių yra specialios juostelės, kuriomis aprišamas kamienas, kad skruzdės negalėtų patekti viršun ant šakelių su lapais.
• Jei sode pavasarį buvo skiepyti vaismedžiai, birželį jau turėjo prigyti skiepai ir nuo skiepijimų vietų galima nuimti apsauginę plėvelę.
• Šiuo metu trumpinami vynuogių ūgliai. Susiformavus žiedinėms kekėms, nupjaunamos ūglių viršūnės virš paskutinės kekės paliekant po du lapus. Tuomet vynuogės augina didesnes, sultingesnes uogas, neeikvoja maisto medžiagų ūgliams auginti.
• Jei birželio mėnesį avietės išaugina labai daug atžalų, jas būtina retinti, viename krūme paliekant 3-4 didžiausius stiebus, arba 8-10 stiebų viename ilginiame metre. Likusieji stiebai gaus daugiau šviesos, geriau vystysis ir kitais metais gausiau derės. Jei ūgliai labai aukšti (virš 1.50 m.), galima patrumpinti pirmamečius ūglius ir išleidus daugiau šoninių ūglių bus padidinamas kitų metų derlius.

Daržininko darbai Birželio mėnesį

• Birželį galima atsėti dėl įvairių priežasčių nesudygusias cukinijas, aguročius, patisonus, moliūgus, pupeles. Šiltoje dirvoje šie augalai sudygsta gana greitai ir pasiveja sodintus gegužę.
• Birželį į lauką galima sodinti pomidorus, paprikas ir agurkus. Svarbu, kad jie būtų veislių, tinkamų auginti atvirame grunte. Šiltnamyje pomidorai laistomi gausiai 1-2 kartus per savaitę, o agurkai – kas 1-2 dienos. Pomidorai genimi taip dažnai, kad šoniniai ūgliai neužaugtų ilgesni nei 5 cm.
• Pomidorus galima tręšti perpuvusiu kompostu, specialiomis trąšomis, svarbūs ir kiti priežiūros darbai: rišimas prie atramų, šiltnamių vėdinimas, reguliarus laistymas.
• Dar kartą galima pasisėti salotų, krapų, prieš sėjant dirvą reikia palaistyti. Laistyti reikėtų ir anksčiau sodintas daržoves: salotas (jos apkarsta nelaistomos), špinatus (užaugina didesnę lapiją, vėliau sukrauna žiedus jei laistomi), ridikėlius (neišpursta, jei užtenka drėgmės), ankstyvuosius gūžinius ir žiedinius kopūstus. Laistyti rekomenduojama tiek, kad dirva sudrėktų 12-15 cm. gyliu.

Gėlininko darbai Birželio mėnesį

• Birželį žydi vėlyvosios tulpės, paukštpienės, vilkdalgiai, kamasijos bei kitos gėlės. Mėnesio pabaigoje, kai nudžūsta lapai, svogūninės gėlės nukasamos, nuimama antžeminė dalis ir senų lukštų liekanos, svogūnėliai palaikomi pusvalandį fungicidų tirpale ir padžiovinami nesaulėtoje vietoje, paskleidus ant sauso pagrindo. Mechaniškai pažeisti ir ligoti svogūnai pašalinami. Po žydėjimo galima dauginti vilkdalgius, nes 5-6 metus auginant toje pačioje vietoje šakniastiebiai atsiduria žemės paviršiuje, sumažėja žiedų. Dauginama išskirstant šakniastiebius, kad liktų bent vienas ūglis ir šaknų.
• Birželį atvirame grunte sėjamos našlaitės, saulutės, neužmirštuolės.
• Bijūnus rekomenduojama tręšti kaulamilčiais, purenti žemę aplink juos, bijūnams labai svarbus pasodinimo gylis: ir per giliai, ir per sekliai pasodinti bijūnai žydės nedaug.
• Šiuo metu tinka nupurkšti krūminius flioksus nuo miltligės sukėlėjų sisteminiais fungicidais (geriausiai veikia tie, kurių sudėtyje yra siera). Miltligės grybiena aptraukia žalius augalo lapus, stiebus, žiedynus, augalai silpnai vystosi, pirmiausia džiūsta ir sutrupa apatiniai lapai, augalai praranda dekoratyvią vertę. Dauguma miltligės sukėlėjų plinta liepą – rugsėjį, todėl paruošti augalus reikėtų jau dabar. Nuo miltligės sodininkai kartais  naudoja pieną, silpnos koncentracijos skalbimo miltelius, kalcionuotą sodą su muilu ir pan.
• Birželį po žydėjimo galima dalinti aubrečių, ylalapių flioksų, raktažolių ir kitų daugiamečių gėlių kerelius ir pasodinti į nuolatinę vietą. Kilimines gėles iki rugpjūčio rekomenduočiau tręšti skystomis trąšomis su mikroelementais.
• Pentinius, burbulius ir šiušeles pasibaigus pirmam žydėjimo laikotarpiui reikėtų patrumpinti iki maždaug 10 – 20 cm. ilgio, kad paskatintume naujų žiedinių ūglių augimą. Šie augalai žydi antrą kartą rudens pradžioje, jei yra laistomi ir tręšiami.
• Jei birželis sausas, ypač daug drėgmės reikia pavasarį pasodintiems visžaliams augalams. Birželio mėnesį jie dar nebūna gerai įsišakniję, kad galėtų imti vandenį iš aplinkos. Ypač svarbu laistyti su tvirtu šaknų gumulu pasodintus augalus (dėl šios priežasties paprastai nerekomenduoju pirkti didelių augalų itin mažuose vazonėliuose). Kartą gavęs perdžiūti toks šaknų gumulas sunkiai sudrėksta, dažnai perdžiūvę augalai visai žūsta, ypač jautrūs šiuo atžvilgiu rododendrai.
• Kad rugsėjį turėtumėte žydinčių kardelių, gumbasvogūnius galima pasodinti pirmoje birželio pusėje. Sodinimui rekomenduočiau parinkti didesnius gumbasvogūnius ir laistyti intensyviai pradėti tada, kai susiformuoja žiedstiebiai.
• Birželį genimi nužydėję dekoratyviniai krūmai: nukerpamos peržydėjusios alyvų šakelės, formuojamos lanksvos, taip pat formuojami spygliuočiai. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje formuojamos pušys – priklausomai nuo veislės ir norimo rezultato nukerpama pusė, du trečdaliai ar trys ketvirtadaliai ūglio. Pušų metiniai ūgliai gali būti kerpami tuomet, kai ūglis jau užaugęs, bet spygliai dar neišsiskleidę, prigludę prie stiebo.