Gegužės darbai sode

Gegužės mėnesį pats sodų žydėjimas. Būkite budrūs, tegul šiltos dienos jūsų neapgauna. Vėlyvą pavasarį bent du kartus – paprastai sprogstant ąžuolams ir žydint ievoms – sodus aplanko šalnos. Prieš šalnas suplūkite ar sutrypkite žemę, tuomet ji lėčiau vės. Per šalnas žydintys vaismedžiai dūmijami, žemaūgiai ir jauni medeliai apsukami agroplėvele.
Profilaktiškai prieš ir po vaismedžių žydėjimo purškiama insekticidais (nuo kenkėjų) ir fungicidais (nuo ligų). Prieš žydėjimą ir po žydijimo, kai pradeda byrėti vainiklapiai, sėklavaisiniai vaismedžiai (obelys, kriaušės) nupurškiami 0,02 proc. skoru. Nuo kenkėjų gelbsti 0,02 proc. fastako arba 0,3 proc. mitako tirpalai. Fungicidus ir insekticidus galima išpurkšti kartu. Chemikalų normas apskaičiuoti nesunku: 0,02 proc. stiprumo tirpalui gauti reikia 2 ml (g) koncentrato 10 l vandens. Vėliau vaismedžiai kas 10-12 dienų profilaktiškai purškiami skoro arba 1 proc. Bordo tirpalu. Jeigu per sudėtinga skaičiuoti ir matuoti, užteks profilaktiškai prieš ir po žydėjimo sodą nupurkšti Bordo tirpalu.
Su ligomis ir kenkėjais galima kovoti ir natūraliomis priemonėmis. Šviežią mėšlą užpilkite vandeniu (1/3) ir 3 dienas palikite pastovėti. Paskui 2 kartus praskieskite vandeniu ir purškite prieš žydėjimą, vakare arba apsiniaukusią dieną. Prieš kenkėjus padeda ir pelenų nuoviras. 0,5 kibiro pelenų užpilkite 2 kibirais vandens ir valandą virkite. Atšaldykite, perkoškite ir įdėkite 30 g muilo. Purškite 2-3 kartus kas 10 dienų, po žydėjimo.
Baigiantis žydėjimui, purškiama borakso arba boro rūgšties tirpalu (5-10 g/ 10 l vandens). Tuomet vaismedžiai užmezga daugiau vaisių ar uogų.
Pražydusį braškyną (o geriau prieš savaitę) mulčiuokite šiaudais arba stambiomis pjuvenomis. Uogos bus švarios, mažiau puls kekerinis puvinys, bet pjuvenomis aplipusias braškes sunkiau nuplauti. Mulčui labai tinka juoda austinė agroplėvelė. Ruošdami naują braškyną, plėvelę patieskite ant išlygintos žemės ir į pradurtas skylutes sodinkite daigus. Plėvelės užtenka ilgam, ji tvirta, apsaugo braškių šaknis nuo šalčio žiemą. Pavasarį braškynas greičiau įšyla, neauga piktžolės, uogos mažiau pūva.
Laistykite tulpes ir narcizus – užaugins didesnius svogūnus. Peržydėjusias margutes iškaskite, išskirstykite ir tuojau vėl sodinkite, nes svogūnai greitai perdžiūva.
Pamulčiuokite po žiemos į žemės paviršių iškilusius astilbių, vilkdalgių šakniastiebius. Jie jau sukrutę augti ir jautrūs šalnoms. Sugrįžus kregždėms lauke galima sėti vienmetes, sodinti gumbasvogūnes ir svogūnines gėles. Svogūnėlius pirmiausia dezinfekuokite kalio permanganato tirpale. Gegužę sodinami kardeliai, montbretės, mėnesio pabaigoje – indijinės pipytės ir padalyti jurginai.
Gegužę lauke sėjami varpiniai sausažiedžiai (kiškio uodegėlės, ašarėlės, dekoratyvieji miežiai), kvapieji pelėžirniai, didieji, gvazdikiniai, smulkiažiedžiai serenčiai ir kitos vienmetės gėlės. Sudygę serenčiai pražysta po 50-80 dienų ir žydi iki šalnų. Tai ne tik gražūs, bet ir naudingi fitoncidiniai augalai. Sodinkite juos nematodais užkrėstose dirvose, po svogūninių gėlių ir braškių, taip pat šalia tų augalų, kuriuos reikia apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Ypač serenčių kaimynystė patinka rožėms.
Gegužę sodinami lobularijų ir ratilių daigai. Orai dar labai permainingi, prieš šalnas augaliukus pridenkite agroplėvele. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, pasibaigus visoms šalnoms, sodinami lepesnių gėlių – šalavijų, begonijų, celiozijų, žioveinių daigai.
Balkonių gėlių daigus vazonėliuose arba loveliuose prie vėsesnio oro galima pripratinti pamažu. Šiltomis dienomis juos išneškite į lauką ir palikite pusiau pavėsyje. Kasdien palikite vis ilgiau, o jeigu naktys šiltos – tegul lauke ir nakvoja.
Per Stasines (gegužės 7 d.) sodinami svogūnai. Pašalinkite senas šakneles, švelniai nulupkite atsiskyrusius lukštus ir bent 1-2 val. pamirkykite tamsiame kalio permanganato tirpale.
Gegužės pabaigoje jau sodinami ir vėlyvieji kopūstai. Jie tiks laikyti per žiemą ir raugti.
Ridikėlius, kopūstus nuo pavasarinio spragių antplūdžio uždenkite agroplėvele. Pražydus alyvoms sėjami burokėliai, taip pat šilumamėgės daržovės – agurkai, moliūgai ir pupos, žirniai, sodinami salierų, porų daigai.
Mėnesio viduryje arba pabaigoje (nelygu oras) į nešildomus plėvelės šiltnamius sodinami pomidorų ir agurkų daigai, lauke sodinamos vėlyvosios bulvės (ankstyvąsias būtų gerai pasodinti pirmoje mėnesio pusėje). Jeigu nespėjote balandį, dabar sėkite morkas, salotas, ridikėlius ir krapus.
Pavasarį žemė greitai džiūsta, todėl prieš sėdami sukaskite tik reikiamą žemės plotelį. Nesėkite mirkytų sėklų į sausą žemę, nes išdygusios negaus drėgmės ir sunyks.