Monika

Vasario darbai sode

2019-02-01

7 min. skaitymo

Vasarį ant palangės galima pradėti sėti ankstyvuosius kopūstus, porus ir paprikas, salierus. Jeigu auginsite nešildomame šiltnamyje, sėkite mėnesio pabaigoje.

Sodininko darbai Vasario mėnesį

Apžiūrėkite obelis, obelų miltligės pažeistos šakos (pilkšvai baltu valkčiu padengtos ūglių viršūnės) turi būti išpjaunamos iki sveikos vietos.
Jei orai geri, nėra šalčių, jau vasario pabaigoje – kovo pradžioje galima perskiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus), vėliau sėklavaisius (obelis, kriaušes). Kaulavaisių sultys pavasarį pradeda anksčiau judėti, negu sėklavaisių. Anksčiausiai skiepyti galima vyšnias. Yra labai svarbu, kad vaismedžio ir skiepo kambiai gerai sutaptų ir tvirtai priglustų. Skiepijimui reikalingas aštrus peilis. Vienam vaismedžiui įmanoma įskiepyti net kelias veisles. Skiepyti galima keliais būdais:

1. Skiepijimas į vienodo storio šakas, atliekamas tuomet, kai skiepas ir vaismedžio šakelė nupjaunami įstrižai vienodu kampu, suglaudžiami, aprišami plaušais ir aptepami sodo tepalu.

2. Požievinis skiepijimas į vidutinio storio šakas, atliekamas tuomet, kai skiepą reikia įskiepyti į storesnę vaismedžio šaką. Šakos žievėje padaromas T formos negilus įpjovimas, žievės kraštai atlenkiami, po jais užkišamas įstrižai nupjautas skiepas ir užlenkiama šakos žievė. Užrišama ir aptepama sodo tepalu.

3. Akiavimas, atliekamas nupjaunant skiepo “akutę” (t.y. miegantį pumpurą) įstrižai kartu su trupučiu žievės aplink. Ši “akutė” dedama ant tokios pat pašalintos vaismedžio akutės ir aprišama, sutepama sodo tepalu. Šis skiepijimo metodas mažiausiai pažeidžia skiepijamą vaismedį.

4. Skiepijimas į šiek tiek storesnes šakas įstrižai. Tai dažniausiai naudojamas ir rekomenduojamas būdas. Pirmiausiai nupjaunamas skiepas įstrižai, tada truputį storesnėje vaismedžio šakoje įpjaunamas dvigubas įstrižas pjūvis ir ten įstatomas skiepas. Ši vieta aprišama plaušais ir aptepama sodo tepalu. Vėliau pavasarį reikėtų stebėti, ar skiepas prigijo ir jei taip, tada nupjauti nebereikalingą vaismedžio šakutę už skiepo.

Per vasario ir kovo mėnesius reikia baigti retinti derančius vaismedžius, vaiskrūmius. Šis retinimas reikalingas, jei nebuvo retinta rudenį. Pašalinti rekomenduojama visas į vainiko vidų augančias, nesveikas, besitrinančias šakas. Vainiko viduje augančios vaisinės šakutės paliekamos.

Daržininko darbai Vasario mėnesį

Vasario mėnesį galima sėti pomidorus, paprikas, kurie bus vėliau persodinti į šiltnamius. Šių daržovių daigus galima išsiauginti šiltoje patalpoje ant šviesios palangės. Jei sėsite nuo vasario vidurio iki pabaigos, tai į šiltnamį galima bus perkelti maždaug gegužės pabaigoje.
Galima pradėti daiginti bulvių gumbus ankstyvajam bulvių derliui. Bulves galima daiginti sudėjus plonu sluoksniu dėžėse, šviesioje vietoje.
Šildomuose šiltnamiuose vasario pabaigoje galima pasėti ridikėlių, špinatų, salotų.
Jei nėra šalčių ir sniego, dirvoje galima išbarstyti kalkes ir medžio pelenus bei juos grėbliu įterpti į dirvą. Šį darbą galima palikti ir kovo mėnesiui. Kalkės, kreida, medžio pelenai yra natūralus šarmas, kuris puikiai neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Šios medžiagos puikiai apsaugo ir vejas nuo sąmanų, tik vejas geriau barstyti smulkiais pelenais. Užtenka porą kartų pavasarį (suaeravus veją) pabarstyti medžio pelenais ir visą sezoną nebus jokių sąmanų. Yra labai svarbu žinoti sodo dirvos rūgštingumą, per rūgščioje dirvoje gero derliaus nebus. Geriausia, kai dirvos pH yra 6-7. Tokioje dirvoje gerai auga ne tik daržovės, bet ir gėlės (išskyrus rūgščiamėges: rododendrų grupė, viržiai, magnolijos ir pan.). Dirvos rūgštingumui patikrinti rekomenduojama įsigyti specialių juostelių bet kurioje sodo prekių parduotuvėje.

Gėlininko darbai Vasario mėnesį

Jeigu jurginų šakniagumbius rūsyje laikote krūvoje, retkarčiais juos perrinkite ir sudėkite taip, kad apačioje buvę šakniagumbiai atsidurtų viršuje. Išrinkite pūvančius kardelius, apžiūrėkite pipytes.

Nuolat tikrinkite durpėse rūsyje ir šaldytuve žiemojančias vandens lelijas – ar jos neperdžiūvo, ar nepradėjo pūti. Supuvusias dalis išpjaukite, pjūvio vietą įtrinkite anglimi. Jeigu labai smarkiai pūva (dėl šiltos žiemos rūsiuose buvo per šilta) galima šakniastiebius pamirkyti previkuro tirpale. Durpes sudrėkinkite, kad neperdžiūtų. Mažiau rūpesčių, kai lelijos iš baseino p rūsį perkeliamos su visu krepšeliu, ir žiemoja kibire su vandeniu.

Laikas sėti begonijas, kurias auginsite balkonų loveliuose. Jų sėklytės labai mažytės, daigeliai taip pat miniatiūriniai. Paaugę jie išpikiuojami kas 2 cm, o po mėnesio pikiuojama dar kartą. Begonijų daigai nemėgsta vidurdienio saulės. Vasario mėnesį pradedamos sėti ilgos vegetacijos vienmetės vasarinės gėlės. Labai skubėti neverta, nes daigeliai nuo šilumos pertekliaus ir saulės trūkumo ištįsta, suserga.

Persodinami, dalinami gumbinių begonijų ir gloksinijų gumbai.

Vasario viduryje ar pabaigoje, kai daugiau saulės, ima sparčiai ūglius auginti pelargonijos. Tai metas jas genėti, persodinti ir dauginti. Iškirpkite visus sausus, ligotus, labai plonus ar kerą tankinančius stiebelius. Kitus patrumpinkite pusiau arba trečdaliu. Viršutinis pumpuras turi būti pakrypęs į išorę, nes kitaip naujas ūglis augs į kero vidų. Išgenėtos pelargonijos persodinamos į šviežią žemę, palaistoma ir 1-2 savaites laikoma pusiau pavėsyje. Kai pradeda augti, perkeliama į saulėtą vietą, pradedama gausiau laistyti ir tręšti. Nukirptos sveikų ir stiprių ūglių viršūnės tinka dauginti, todėl jų neišmeskite. Nuskinkite apatinius lapus ir žiedpumpurius ir sodinkite į daigams skirtą substratą. Laikoma šiltai, drėgnai, pusiau pavėsyje. Įsišaknija per keletą savaičių.

Tikrinkite gėlių šakniagumbinius ir gumbasvogūnius, vėdinkite patalpas, kur jie laikomi.
Jei dirva atšilusi, jau vasario pabaigoje galima pasiruošti duobes dekoratyviniams medžiams ir krūmams. Į duobes įmaišyti komposto, neutralių durpių, perpuvusio mėšlo.
Lapuočių gyvatvorė pavasarį gerai augs, jei bus nukirpta vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Pirmiausia karpomos ligustro, paprastojo skroblo, gudobelės gyvatvorės. Žydinčios lapuočių gyvatvorės (forsitijų, jazminų, alyvų, svarainių ir pan.) karpomos, kai tik peržydi.
Jei dirva neįšalusi, vasario pabaigoje (arba kovo mėnesį) dar galima sodinti gerai išlaikytus tulpių svogūnėlius. Jie išaugs ir pražys vėliau, nei rudenį pasodinti svogūnėliai.
Vasario mėnesio pabaigoje rekomenduojama atnaujinti ištįsusias per žiemą gėles. Tie augalai, kurie beveik neturi ramybės periodo, žiemą praranda būdingą išvaizdą ir grožį, kadangi jiems trūksta šviesos. Lapeliai susmulkėja, stiebai pailgėja, nulinksta. Tokius augalus rekomenduojama apkarpyti paruošiant 5-10 cm auginius, paliekant po porą lapelių kiekvienam auginiui ir sumerkiami į vandenį. Vanduo turi būti keičiamas kas keletą dienų. Šie auginiai įsišaknija per porą savaičių ir greičiau. Sodinti galima, kai šaknelės yra nuo 1,5 – 3 cm ilgio. Tokiu būdu galima atnaujinti daugumą vijoklinių augalų, storastiebes pelargonijas ir kitas gėles.
Daugumą gėlių pavasariop rekomenduojama persodinti. Persodintas gėles pradėkite tręšti po 2-3 savaičių nuo persodinimo. Vėliau pamažu didinkite trąšų kiekį ir statykite jas kuo šviesesnėje vietoje.