Alpinariumo projektavimas prasideda nuo kalvos sukūrimo. Puiku, jei sklype yra natūralus gamtos suformuotas šlaitas. Alpinariumo dydis priklauso ne tik nuo šlaito ploto, bet ir nuo bendro reljefo ir nuo kitų jau ten augančių augalų. Alpinariumai projektuojami tiek lygioje, tiek kalvotoje vietovėje saulėtoje vietoje. Vieta, kurioje bus alpinariumas, didesnę dienos dalį turi būti gerai apšviesta, o jam parinktas fonas iš medžių ir krūmų sukurs natūralumo įspūdį.
Projektuojant parenkami akmenys alpinariumui, kurie apačioje dedami didžiausi, link viršaus – mažesni. Galima naudoti dolomitą, smiltainį, kalkakmenį, granitą, skalūną, bazaltą ir kt. Vėliau parenkamas mulčas arba skaldos atspalvis. Žvyras ir skalda – idealus paviršius alpinariumui, taip pat jie puikiai tinka pagrindui nedidelio upeliuko ar tvenkinuko dugnui formuoti. Alpinariumas ir tvenkinėlis šalia yra pats ekonomiškiausias būdas reljefui formuoti, kadangi iškasus tvenkinėlį, žemės panaudojamos alpinariumo kalvelei suformuoti.
Parenkant augalus alpinariumui būtina atsižvelgti į:
• Dirvos sudėtį. Siūlomi augalai, tinkantys esamoms sąlygoms, dažniausiai kalkingoje dirvoje augantys ir panašiausi į Alpių peizažo augalus: alpines liūtpėdės, šilokai, įvairūs katilėliai, gubojos, putokliai, šiušelės, raktažolės, uoliniai laibeniai, rūdgrūdėlės, karpažolės, šilropes ir kt.
• Naudojamus akmenis. Dažniausiai naudojamas dolomitas kalkina dirvą, todėl nerekomenduojama šalia sodinti rūgščią dirvą mėgstančius augalus: viržius, azalijas ir pan.
• Alpinariumo dydį. Nedideliame alpinariume reikėtų vengti sodinti didelius, greitai augančius augalus, patariama rinktis lėtai augančius nykštukinius spygliuočius ir nedidelius lapuočius krūmelius bei gėles. Taip pat nedideliame alpinariume dideli akmenys atrodys neadekvačiai, užgoš esančius augalus.
• Augalų žydėjimo laiką. Alpinariumas, kaip ir bet kuris gėlynas, gražiausias yra tada kai augalai pasikeisdami žydi nuolat. Todėl parenkant augalus būtina pradėti nuo anksti pavasarį žydinčių snieguolių, krokų, vėliau žydinčių įvairiausių rūšių tulpių, rūtenių, margučių česnakų, plukių, katilėlių, viendienių, dailiųjų auskarėlių, levizijų, gencijonų, uolaskėlių, šilinių gvazdikų, įvairiausių atspalvių ir rūšių šilokų, snapučių, sinavadų, astrų, vilkdalgių ir vienmečių gėlių, žydinčių iki rudens. Be to, alpinariume verta pasodinti įvairių rūšių žemaūgių spygliuočių (kalninių pušų, puskiparisių, kadagių, tujenių, kėnių, įvairiausių formų tujų ir kt.), kad sudarytų žalią foną žydinčioms gėlėms ir jas paryškintų.
Alpinariumo įrengimas
Suprojektavus alpinariumą, parinktoje vietoje nukasamas žemės sluoksnis 15 – 30 cm gylio pagal nurodytą formą ir pilamas žvyro sluoksnis, kad atliktų drenažo funkciją. Įrengiamas apšvietimas, jei numatyta.
Parenkami akmenys, kurie savo spalva ir forma dera prie aplinkos. Jei įkasami į žemę maždaug iki pusės, paliekant tarpus augalams. Dalis akmenų turi būti plokšti, kad ant jų galima būtų atsistoti, jie išdėliojami taip, kad būtų patogu užlipus išravėti alpinariumą nemindant esančių augalų, akmenys išdėliojami taip, kad būtų patogu nupjauti veją aplink juos. Jei projekte numatyta, įrengiama kapiliarinė laistymo sistema.
Tarpai tarp akmenų užpilami palaidžia, su kalkėmis ir trąšomis sumaišyta žeme ir sodinami augalai. Tų rūšių augalus, kurie mėgsta drėgnesnį substratą, rekomenduojama sodinti žemesnėse alpinariumo vietose, o tuos, kurie jautrūs užsilaikančiam vandeniui ir sukulentus – alpinariumo viršuje. Labiau pavėsį mėgstantiems augalams rekomenduojama pasodinti nedidelį medelį ar krūmą pavėsiui sudaryti (lanksva, sausakrūmis, didesni žoliniai augalai).
Alpinariumo viršuje atsargiai išdėliojami paskutiniai akmenys ir palaistoma.
Komentuoti tekstą