Mugėse labai populiarūs medelio formos (suformuoti arba įskiepyti) vaiskrūmiai ant aukšto kamieno (60-120 cm). Ypač mielai perkami agrastai, juodieji ir raudonieji serbentai. Jie dailiai atrodo, be to, juos patogu prižiūrėti – šakos nesiekia žemės, todėl uogos neišsitepa po lietaus, nereikia lankstytis, kai skinamos uogos, pakrūmes nesunku išravėti. Dar geriau – medelio formos vaiskrūmius galima sodinti vejoje ir visai pamiršti apie ravėjimą.
Gerų desertinių veislių serbentai ir agrastai neaugūs ir medelį iš jų sunku suformuoti, todėl jie skiepijami į gausiažiedžius serbentus ir paprastuosius agrastus, o dažniausiai į auksuotąjį serbentą. Auksuotasis serbentas -stambus iki 3-4 m aukščio krūmas tvirtomis šakomis. Jis giliai įsišaknija, todėl labiau pakenčia sausrą negu kultūriniai serbentai, taip pat yra gerokai atsparesnis ligoms ir kenkėjams.
Skiepijama į stiprų, tvirtą 1-3 m amžiaus poskiepį (auksuotojo arba gausiažiedžio serbento, paprastojo agrasto sodinuką). Poskiepiai padauginami sumedėjusiais auginiais arba atlankomis. Įsišakniję augaliukai persodinami į daigyną arba, jeigu įmanoma, į nuolatinę augimo vietą. Vasarą juos reikia gausiai tręšti, laistyti ir formuoti – išpjauti šaknų ir kamieno atžalas, kad augtų vienas tvirtas kamienas. Rudenį augalas turi būti geru sprindžiu ilgesnis už planuojamą skiepyto medelio kamieno aukštį. Jeigu poskiepiai nespėjo užaugti arba kamienas nesutvirtėjo, auginama dar vienerius metus ar ilgiau.
Įskiepiai (kultūrinių serbentų ir agrastų auginiai) ruošiami žiemos pradžioje. Auginiams tinka subrendę vienmečiai ūgliai, todėl serbentus vasarą patręškite kalio ir fosforo trąšomis be azoto (azotas paskatina šakutes augti ir jos nespėja sumedėti). Perlaužkite vieną šakutę – kuo plonesnė šerdis jos viduryje, tuo geriau. Auginiai iki pavasario laikomi sniege, arba (tai patikimiau) – šaldytuvo kameroje įvynioti į polietileną, kad neperdžiūtų.
Skiepijama anksti pavasarį, kai pradeda brinkti ir sprogti poskiepių pumpurai. Įskiepiai gerokai plonesni už poskiepius, todėl skiepijama įskėlimo, šoninio įpjovimo arba priglaudimo būdu. Tinka neilgi auginiai su 2-3 pumpurais. Skiepo vieta aprišama polietileno plėvele, neskaidriu (žalsvu, baltu ir pan.) polietileno maišeliu apgaubiamas ir įskiepis. Maišelio viršų nupjaukite ir užriškite špagatu – skiepūglį galėsite stebėti, bet nereikės jo įskiepio. Maišelį galima nuimti, kai įskiepis išsprogsta.
Geriausiai vaiskrūmiai prigyja, kai skiepijama žiemą. Tam poskiepiai rudenį persodinami į didelius vazonus ir prieš didesnius šalčius pernešami į vėsų rūsį. Vasario pabaigoje atnešama į šildomą šiltnamį arba šiltą verandą ir po keleto dienų paskiepijama. Skiepo aprišti nereikia, bet rekomeduojama retkarčiais nupurkšti. Kai oras atšyla, o poskiepis prigyja, vazonai išnešami ir įkasami sode. Svarbu nepamiršti jų laistyti ir tręšti. Rudenį persodinama į nuolatinę vietą.
Komentuoti tekstą