Aukštos dekoratyvios žolės – puikus pasirinkimas sodo erdvės paįvairinimui. Jų žiedynai neryškūs, bet traukia akį savo lengvomis ažūrinėmis formomis, šiurenimu vėjyje. Dekoratyvinės žolės keičiasi visą sezoną — pavasarį jos atželia kartu su atgimstančia gamta, vasarą sužydi subtiliais sąžalynais, o rudenį pasitinka geltonais, oranžiniais bei raudonais atspalviais. Net žiemą daugelis jų išlieka ir žavi savo šerkšnotomis šluotomis.
Planuodami prerijų sodą, atsiminkite, kad dekoratyvinių žolių grožis labai priklauso nuo šviesos — nuo jos krypties ir fono. Tas pats augalas atrodys vienaip prie tamsios sienos ar spygliuočių, ir visai kitaip, kai saulė švies “kiaurai”.
Prerijų stiliaus gėlyną dažniausiai sudaro trys žolės, kurios pas mus beveik nežinomos ir neauginamos – tai aukštaūgės Andropogon gerardii , Sorghastrum nutans , ir vidutinio aukščio Schyzachyrium scoparium . Jos visos labai atsparios šalčiui, gražios rudenį, lengvai dauginasi sėklomis. Yra išvesta ir keletas veislių mėlynesniais lapais, tačiau jų reikėtų paieškoti užsienio veislynuose.
Be šių augalų, yra daug kitų dekoratyvinių žolių rūšių bei veislių, kurias galima sėkmingai sodinti prerijų stiliaus sode.
Margalapė spartina (Spartina pectinata) nuo seno auginama Lietuvoje. Dekoratyvi, bet sparčiai plečiasi, todėl labiau tinka didesniems plotams apželdinti.
Komentuoti tekstą