Prieš ruošiantis pirkti nors ir labiausiai patikusį augalą, iš karto patartina nuspręsti, kur jis būtų auginamas. Kiekviena augalų rūšis yra kilusi iš tam tikros augalų klimato zonos, dėl to augalo augimui labai daug įtakos turi jo prigimtinės savybės: kaktusai iš Sacharos, kuriems reikalingas akmenuotas, sausas gruntas, aukšta temperatūra ir daug tiesioginių saulės spindulių, neaugs Norvegijos kalnuose, kur sniegas, žema temperatūra ir drėgmė. Paanalizuokime!
Veiksniai, lemiantys skirtingą augalijos pasiskirstymą Žemėje. Bet kuriame žemyne galima išskirti pagrindinius augalijos tipus, kurie susiję su jiems būdingomis klimato sąlygomis. Link ašigalių temperatūra mažėja, didėja skirtumas tarp vasaros ir žiemos temperatūrų. Augalų augimui reikšmės turi ir padėtis kontinente (jūrinis ar žemyninis klimatas), šiltos ir šaltos jūrų srovės, drėgmės pasiskirstymas per metus, kurį dar lemia musonų lietūs, vėjai, pučiantys rytinėje kontinento dalyje, ir etezinis klimatas vakarinėje dalyje.
Didėjant kritulių kiekiui, nuo atogrąžų sričių ašigalių kryptimi pusdykumių formacijas kontinento vakarinėje pusėje keičia mediteraninė augalija. Nuo vidutinio klimato sričių link atogrąžų mažėja kritulių ir didėja Saulės radiacija. Dėl to viena kitą keičia stepių, pusdykumių ir dykumų formacijos (Marozas V. Akademija. 2008. Sausumos ekosistemų įvairovė ir apsauga. Vadovėlis. Akademija. 96 p.)
E. Navys sudarė lentelę, atsižvelgdamas į minimalios temperatūros vidurkius žiemą, ir sumedėjusių augalų ištvermingumą įvairiose valstybėse / regionuose.
Augalų atsparumo zonos Europoje:
Navys E. V. 2008. Sumedėjusių augalų ištvermingumo zonos Lietuvoje, žiemos pakenkimai ir vertinimas. Mokomoji knyga. Vilniaus universiteto leidykla. 100 p.
Augalų ištvermingumo zonos. Lietuvos teritorija praktiškai patenka net į tris – 4, 5 ir 6 – augalų ištvermingumo zonas. Tokią įvairovę lemia klimatinės zonos; nuo jūrinio iki žemyninio. Lietuvoje klimatas iš jūrinio į žemyninį keičiasi einant iš vakarų į rytus; platėja temperatūros metinė ir paros amplitudės, šaltėja žiemos, ilgiau išsilaiko sniego danga, sausėja oras. Šitie veiksniai dalinai apsprendžia ir augalų išgyvenimo galimybes; kas gerai auga ir žiemoja vidurio Lietuvoje ar rytiniuose šalies rajonuose, vešės ir pajūrio regione, bet tikrai ne visi vakarinių rajonų naujakuriai ar lepesnės senosios augalų rūšys išgyvens rytiniame šalies pakrštyje. Pati šilčiausia yra 6-oji zona, esanti palei Baltijos jūrą, įskaitant Rygos įlanką, todėl šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje žiemos šiltesnės. Šalčiausia zona – 4 – rytiniame pakraštyje, labiausiai nutolusiame nuo jūros.Ribos kurias matote šioje iliustracijoje nėra atsitiktinės – norint susidaryti geresnį vaizdą apie tai kas vyksta mūsų krašte verta panagrinėti kokios yra augalų klimato zonos visame baltijos jūros regione. (žr. iliustraciją apačioje)
Naujausioje literatūroje zona yra nurodyta skaičiumi – pvz.: pilkasis kėnis – 3 – 7 zona. Tai reiškia, kad augalas žiemoja, esant – 15 – 40°C šalčiui. Visa Lietuvos teritorija yra tinkama jam augti. Bet europinis kėnis natūraliai auga 5 – 8 zonoje. Rytinėje Lietuvos dalyje kartais apšąla, nes čia yra kraštinės amplitudės temperatūros. Tokiu atveju reikia dėmesį skirti augimo vietos parinkimui.
Ne viską galime auginti Lietuvoje, ką matome prie Viduržemio jūros ar kituose kraštuose. Bet tada žolinius daugiamečius augalus Lietuvoje galime auginti kaip vienmečius. Nuo seno pietų Europoje auginamos begonijos, fuksijos, pelargonijos savo prigimtimi yra daugiamečiai augalai. Bet palikti mūsų gėlynuose žiemą jie žūva. Norint išlaikyti, reikia nešti į šildomas patalpas. Visų augalų, kuriuos matome užsienio šalyse, Lietuvoje auginti neįmanoma, nes netinka klimatinės sąlygos.
Gruntas. Prieš pradedant planuoti naujų augalų sodinimą sodyboje, būtina pagalvoti apie dirvožemį.
Lietuvos dirvožemio derlingumas pagal Dirv_DR10LT duomenų rinkinio žemėlapį.
Dirvožemiai pagal granuliometrinę sudėtį skirstomi į:
• lengvus (smėliai, priesmėliai);
• vidutinio sunkumo (lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai);
• sunkius (sunkus priemolis ir molis).
Jei dirvožemis birus, greičiausiai bus priesmėlis, jei suspaudus saujoje sulimpa, drėgnas limpa prie įrankių, dirvožemis bus molingas. Priesmėliai būna lengvi, laidūs, nesulaikantys vandens. Gera žinia ta, kad yra augalų, mėgstančių arba pakenčiančių skurdžias, lengvas, rūgščias dirvas. Kitiems teks sodinimo vietoje dirvožemį pagerinti, atsižvelgiant į augalo poreikius.
Molingi dirvožemiai būna sunkūs, nelaidūs, sulaikantys ilgiau drėgmę po lietaus ar laistymo, tuo pačiu ir derlingesni. Jei molio kiekis itin didelis, dirvožemis gali sunkiai priimti vandenį. Tokiu atveju teks jį pakoreguoti, įmaišant komposto žemės, durpės.
Specialus gruntas kambariniams augalams
• Orchidėjoms – mišinys iš durpių, medžio anglies, smulkintos pušies žievės, durpinių samanų.
Epifitams naudojamas ne gruntas, o pušies žievės gabalėliai.
• Azalijoms – viršutinės durpės, spygliai, smėlis. Gruntas vidutinio rūgštumo ir purus, turi nedaug maistinių medžiagų.
• Palmėms – mišinys iš viršutinių durpių, lapinės ir velėninės žemės, smėlio. Gruntas turi daug maistinių medžiagų.
• Kaktusams – smėlis, lapinė žemė ar viršutinės durpės, priklausomai nuo kaktusų rūšies (būną miško ir dykumų kaktusai).
• Našlaitėms – viršutinės durpės, smėlis, spyglių žemė, medžio anglis, durpinės samanos.
• Paparčiams – durpės, smėlis, perpuvęs mėšlas.
Lauko vazonų naudojimas, jų dydžiai ir tipai irgi turi nemažai reikšmės tam, kaip greitai augalą sugniaužia šaltis, todėl jau rašėme, apie augalus tinkamus auginti lauko vazonuose, ne mažiau svarbus ir tinkamas tokių augalų paruošimas žiemai.
Apšvietimas
Kiekviena augalo rūšis turi didesnį ar mažesnį saulės apšvietimo poreikį. Kai kurie augalai toleruoja apšvietimo perteklių ar trūkumą, lengviau prisitaiko prie įvairesnių sąlygų. Galvosūkių kyla, norint pasisodinti pavėsio ar saulėkaitos augalų. Pirmieji dažniausiai kilę iš miškų. Vieni jų gali augti ištisame šešėlyje, kitiems reikia dalinio apšvietimo, pavyzdžiui, ryte ir/arba vakare. Tokiems augalams paprastai reikia ir drėgnesnio dirvožemio. Tokius augalus rekomenduojama sodinti aukštesnių medžių ar pastato šešėlyje taip, kad saulės šviesa ant augalo kristų ryte, ryte ir vakare, o vidurdienį ir popietę būtų apsaugotas. Augalų poreikių aprašymuose galima užtikti informacijos kokio paros laiko ar krypties saulė augalui tinkamiausia.
Kas augalams kenkia ypatingai. Augalų atsparumo zonos turi būti geras vedlys renkantis augalą, tačiau aklai pasitikėti neverta.
Augalams pražūtingas vėjas. Tad nenuostabu, kad žiemos gali neišgyventi net tas, kuris įprastai auga 3-joje zonoje.
Vazonas neužtikrina pakankamos šaknų apsaugos žiemos metu. Į vazonus sodinkite augalus, kurių zonos skaičius 2 mažesnis, negu jūsų. Pavyzdžiui, jeigu jūsų regiono atsparumo zona yra 6, tai vazone žiemai sodinkite augalus, kurie priskiriami bent 4 zonai.
Atšilimai. Ankstyvi pavasariniai atšilimai yra tiek pat kenksmingi, kiek ir ypač didelis šaltis. Šiltesnių kraštų augalai dažnai ilsisi „žiemos miegu“ trumpiau, todėl pirmi šilti orai gali juos pažadinti pavasariui. Vėliau sugrįžę šalčiai tik ką išsprogusius ūglius ir pumpurus nušaldo.
Kaip galima pagerinti sąlygas.
Geras mikroklimatas – pusė sėkmės. Galima auginti aukštesnės zonos augalus, negu priklauso pagal regioną, jeigu kieme yra tinkamos sąlygos. Gyvatvorė sulaiko stipresnių vėjų gūsius ir oro pritekėjimą padaro švelnų. Taip pat svarbu, jog žemė derlinga, vanduo neužsistovi. Lengvas ažūrinis pavėsis sulaiko kaitrią saulę ankstyvą pavasarį.
Pagerinkite sąlygas: apsaugokite šaknis nuo šalčių mulčiuodami lapais ar durpėmis. Tokį būdą mėgsta ne tik žoliniai augalai, kurių antžeminė dalis nunyksta žiemai, bet ir medžiai, krūmai.
Kad antžeminė augalo dalis nenukentėtų nuo pavasarinių atšilimų, apdenkite eglišakiais, agrodanga, specialiais dangalais. Taip apskritai sumažinsite staigius temperatūrų šuolius, nes apdengtas augalas ne taip greitai įšils, dienos ir nakties temperatūra po juo bus tolygesnė.
Sniegas yra efektyviausia priemonė stabiliai temperatūrai išlaikyti. Deja, ne visada jo yra tiek, kiek reikia. Jeigu turite gėlyne kokį lepūnėlį, tirpstant sniegui vis užmeskite ant jo, kad būtų kuo ilgiau uždengtas.
Sėkmingai pasirinkti mūsų klimatinėje zonoje augančius augalus galite vadovaudamiesi keletu principų:
⦁ Pasidomėti, kokios zonos augalas;
⦁ Sodinti vietinių augintojų padaugintą ir išaugintą (aklimatizuotą) produkciją;
⦁ Įsigyti sodinukus iš klimato sąlygomis artimiausių šalių augintojų;
⦁ Sodinant lepesnius augalus stengtis sukurti idealias mikroklimatines sąlygas. Žiemai, ypač jauname amžiuje, dengti apsaugoti nuo šaltų vėjų, pavasarį (kai kada – net vasarą) apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, sausrų metu laistyti.
⦁ Visais atvejais preciziškai laikytis rūšies bioekologinių ir agrotechnikos reikalavimų.
Komentuoti tekstą