Šaknų auginiais padauginti augalai yra identiški tėvams savo išvaizda ir savybėmis. Tai neblogas būdas gauti keletą naujų egzempliorių, ypač jeigu augalas prastai dauginasi kitais vegetatyviniais būdais (pvz. rytinės aguonos arba dantytosios raktažolės). Šaknų auginiais galima dauginti tuos augalus, kurių šaknys ilgos ir “mėsingos”.
Vienas svarbus dalykas – šaknų auginius reikia ruošti pasibaigus vegetacijai, kai augalas yra ramybės būklėje – vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Rinkitės seną, gerai išsišaknijusį augalą. Atsargiai nukaskite žemę iki jo šaknų (geriausia pasirinkti vieną jums labiausiai patikusią pusę ir nenukasinėti žemių nuo visų šaknų). Palaistykite jas vandeniu, kad būtų geriau matyti struktūra. Išsirinkite gražią pieštuko storio šaknį ir nukirpkite ją kuo arčiau kero. Paskui nukirpkite ir kitą galą. Nubraukite smulkias plonas šakneles.
Iš vienos šaknies gali išeiti 1-3 auginiai (5-7 cm), nelygu jos ilgis ir išvaizda. Jeigu šaknis labai greitai plonėja, menkiausios dalies nereikėtų rinktis. Šaknies auginio viršus (šaknies dalis, buvusi arčiau kero) nukerpamas stačiai, galiukas – įstrižai.
Atkastas augalo šaknis vėl užberkite žeme, apspauskite ir palaistykite. Kitą pavasarį jis augs kaip augęs. Jeigu augalas labai senas ir planuojate jį išmesti, galima jį visą iškasti, nuplauti žemes nuo šaknų ir pasiruošti daugybę šaknų auginių.
Sprindžio pločio vazonėlius pripilkite lengvo komposto arba sėjai skirto durpių substrato. Gerai sudrėkinkite ir lengvai suspauskite, kad substratas būtų per 2-3 cm nuo vazono krašto. Su pieštuku pribadykite skylių (4-6, maždaug kas 4 cm). Įkiškite į jas auginius taip, kad plokščiai nukirpta jų viršūnė būtų lygiai su substrato paviršiumi. Apspauskite ir žemę vėl sudrėkinkite. Paviršių užberkite plonu smėlio sluoksneliu.
Auginius per žiemą galima laikyti įvairiai. Kai jie pjaunami vėlų rudenį, vazonai laikomi vėsiame tamsiame rūsyje arba prikasami šiltnamyje (inspekte) ir storai mulčiuojama. Šiuo atveju pirmuosius gyvybės ženklus auginiai parodo tik kovo-balandžio mėnesiais arba dar vėliau, nelygu kada prasideda konkretaus augalo vegetacija. Tai labai patogu, nes bunda visa gamta ir auginiai natūraliai ima auginti ūglius ir šaknis. Tai geriausias būdas dauginti sumedėjusius augalus.
Jeigu turite laiko ir noro per žiemą pažaisti, rudenį paruoštus auginius laikykite šviesiai ir šiltai, bet saugokite nuo saulės. Retkarčiais palaistykite, kad substratas neišdžiūtų, bet nepersistenkite, nes auginiai supus. Per 4-6 savaites šiltai laikomi šaknų auginiai pradės leisti atžalas. Tuo metu svarbu jų nejudinti, nes šaknys užauga gerokai vėliau, dar po 3-4 savaičių. Per šiltai ir tamsiai laikomi auginiai gali pradėti pūti, ūgliai ištįsta, juos dažnai užpuola ligos ir kenkėjai.
Po 2 mėnesių galima ištraukti ir išmesti auginius, kurie per tą laiką neparodė jokių gyvybės ženklų. Vazonėlius perkelkite ant saulėtos ir paauginkite dar mėnesį. Paskui atsargiai išimkite žemių gumulą iš vazono, naujus augaliukus išskirstykite ir persodinkite į atskirus vazonėlius. Pavasarį pamažu pratinama prie lauko sąlygų, vasarai vazonai įkasami lysvėje.
Pavasarį išpjauti šaknų auginiai vazonėliuose laikomi šiltnamyje arba inspekte. Visgi pavasarį sunkiau tiksliai pataikyti auginių kasimo laiką, be to, užgriūva ir kiti darbai.
Šaknų auginiais galima dauginti kai kuriuos žolinius daugiamečius augalus, kaip pat keletą medžių ir krūmų.
Daugiamečiai žoliniai augalai: japoninės plukės (Amenome hybrida), rytinės aguonos (Papaver orientalis), šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata), dantytosios raktažolės (Primula denticulata), paprastosios šilagėlės (Pulsatilla vulgaris), tūbės (Verbascum), snapučiai (Geranium), saladėlės (Limonium), dalgučiai (Erodium), alpinės zundos (Eryngium alpinum), godai (Anchusa).
Medžiai ir krūmai: ląstūnės (Campsis), puikioji katalpa (Catalpa spe ciosa), rūgštusis žagrenis (Rhus glabra), svarainiai (Chaenomeles), mandžiūrinė aralija (Aralia elata), smulkiažiedis kaštonas (Aesculus parviflora), alyvos (Syringa), robinijos (Robinia).
Komentuoti tekstą