Augaliukamas darželyje gali kenkti įvairūs kenkėjai. Vieni jų maitinasi šaknimis ar kitomis požeminėmis augalų dalimis (grambuolių lervos, sprakšiai, kurkliai). Kiti – siurbia lapų ir antžeminių augalo dalių sultis (amarai, tripsai, žolinės blakės). Treti apgraužia ar net visai nugraužia antžemines augalo dalis (pjūklelių lervos, lapgraužiai ir jų lervos).
Pažeisti gėlių daigai staiga nuvysta ir nudžiūsta. Kenkėjas mėgsta lengvesnes, tačiau drėgnas dirvas.
Norint apsaugoti gėles nuo kenkėjų, mintančių požeminėmis augalų dalimis, reikia dirvą iš rudens giliai suarti arba perkasti. Rūgščias dirvas pakalkinti, nepertręšti azotinėmis trąšomis. Augalų vegetacijos metu nuolat naikinti piktžoles, purenti dirvą, naikinti džiūstančias šakeles ir pačius augalus iš gėlyno.
Rudenį augalų liekanas surinkti, sudeginti ar nunešti į kompostinę.
Kad lervos susitelktų vienoje vietoje, tarp gėlių galima pasėti salotų, kurių šaknis labai megsta kenkėjai.
Kurklius galima naikinti, įkasant į žemę stiklainius ar dėžutes. Įkasti reikia taip, kad indo kraštai būtų viename lygyje su dirvos paviršiumi.
Augalų antžeminę dalį, sultis siurbia amarai. Jie gyvena ant lapų, jaunų ūglių viršūnių, rečiau ant žiedpumpurių. Pažeisti audiniai kečia spalvą. Amarai gyvena kolonijomis, užteršia augalus lipniomis išmatomis, ant kurių veisiasi suodligės sukelėjai.
Lapų ir žiedų sultis gali čiulpti tripsai. Įvairių gėlių lapų sultimis minta žolinės blakės. Šie kenkėjai retai pastebimi, bet padariniai matomi ryškūs, ypač ant ratilių ir jurginų. Iščiulpti lapalakščiai susiraukšlėja ir nevienodai augant pažeistiems ir sveikiems audiniams, supleišėja, todėl primena kenkėjų pažeidimus.
Daugelis čiulpiančių kenkėjų žiemoja augalų liekanose. Tik amarai žiemoja kiaušinių fazėje ant krūmų ir medžių šakų. Todėl norint juos sunaikinti, rudenį būtina šalinti augalų liekanas, o medžius, krūmus purkšti. Tai galima padaryti ir anksti pavasarį. Nuo čiulpiančių kenkėjų galima purkšti tabako, kraujažolių nuoviru, į kurį vėliau įmaišoma žaliojo ūkiško muilo.
Gėlių antžemines dalis gali pažeisti drugių baltukų vikšrai. Rožėms dažniausiai kenkia pjūklelio lervos. Jų esama įvairių rūšių: vienos gali nugraužti lapus ar žiedpumpurius, kitos pirmiau užraito lapų pakraščius, o tik tada graužia, treti išgraužia takus sultiguose vienmečiuose ūgliuose. Augalai apvysta ir nudžiūsta.
Lapus išgraužia lapgraužiai ir jų lervos. Suaugę lapgraužiai išėda minkštimą, padarydami įvairių formų skyles. Gyslos lieka nepaliestos.
Sprages nuo gėlių atbaido medžio pelenų dulkės.
Norint gėles apsaugoti nuo šliužų, dirvą aplink jas reikia pabarstyti garstyčių milteliais.
Drugių vikšrus reikia nurinkti nuo augalų. Pažeistus rožių lapus ir ūglius apkarpyti.
Daug augalų tinkami naudoti kovai prieš kenkėjus. Tai česnakas, medetka, pentinis. Prieš purškima pridėti žaliojo muilo. Neturint jo, tinka ir paprastas ūkiškas muilas.
Bordo skiedinys (vario sulfato ir kalkių mišinys) – geras sanitaras daržo, sodo, gėlyno augalams. Naudoti jį reikia vos pamačius ligos požymius. Jis plona plėvelia aptraukia lapus ir neleidžia ligai plisti.
Saugokim savo augaliukus, pasitelkę cheminius preparatus ir liaudiškas priemones.
Komentuoti tekstą