Kiek augalui reikia šviesos, priklauso ne tik nuo jo rūšies, bet ir nuo oro temperatūros. Verta atminti svarbiausią dalyką – kuo kambaryje šilčiau, tuo daugiau šviesos turi gauti gėlė. Jei augalas laikomas labai šiltai (esant +24°C laipsnių ir aukštesnei temperatūrai), jis verčiamas augti. Tuomet aktyviau vyksta gyvybiniai procesai, reikia daugiau maistinių medžiagų, o jų gėlė pakankamai nesukaupia, jei stinga šviesos.
Taigi rudenį ir žiemą sunkiausia ištverti tiems augalams, kurie auga tamsiose ir labai gerai šildomose patalpose. Atidžiai apžiūrėkite kambarines gėles: jos pačios pasakys, ar šviesos pakanka. Jeigu jos stinga, augalas nė žiemos nelaukęs nustoja augti, stiebas tampa plonesnis, atstumas tarp naujų lapų pailgėja, naujai išaugę lapeliai būna mažesni, apatiniai gelsta ir krinta, o žiedų pumpurai blyškesni nei visada.
Jei namuose temperatūra yra +18-22 °C laipsniai, augalų papildomai apšviesti nebūtina, užteks juos sustatyti kuo arčiau langų: nors ir neaugs, bet gerai jausis.
Tamsiuoju metų laiku jas įkurdinkite ant šviesiausios palangės arba papildomai apšvieskite. Galima įsigyti specialų šviestuvą – jų yra įvairių, kaina skiriasi priklausomai nuo dizaino ir gamintojo. Beje, gėlėms tinka šviestuvai skirti akvariumams apšviesti. Gali būti ir pats paprasčiausias namuose esantis šviestuvas, tik atkreipkite dėmesį, ar jis neišskiria šilumos. Jeigu šildo, patraukite nuo augalo maždaug 80 cm, kad nesudegtų lapai.
Kai vieta, kur auga kambarinė gėlė, apšviesta tiek, kad įmanoma perskaityti laikraščio tekstą, augalo papildomai galima neapšviesti. Jis išgyvens, nors ir greičiausiai nežydės.
Be šviesos gėlės neauga, tačiau Jūs galite derinti augalus pagal esamą aplinką.
Gėlių, kurios augtų visiškoje tamsoje, nėra. Be natūralios šviesos net atspariausi augalai anksčiau ar vėliau sunyks.
Paunksminiai augalai
Cimžiedės (Plectranthes australis), trijuostės karduotės (Sansevieria trifasciata), šerinės kalnarūtės (Asplenium trichomanes).
Pusiau paunksminiai augalai
Filodendrai (Philodendron scandens), selaginelės (Selahinella spp.), pleištiškieji adiantai (Adiantum cuneatum), smulkialapės, skatikinės ir Kadiljero pilėjos (Pilea spp.), fitonijos (Fittonia spp.), baltagyslės marantos (Maranta leucoreura), kuokštiniai chlorofitai (Chlorophytum comosum), palaipinės uolaskėlės (Saxifraga sarmentosa), sanpaulijos (Saintpaulia spp.), gulsčiosios soleirolijos (Helxine soleirolii), pataisai (Lycopodium spp), smulkialapiai fikusai (Ficus pumila), raukšlėtosios peperomijos (Peperomia caperata), gebenės lipikės (Hedera helix), gvazdikažiedžiai ritleniai (Episcia dianthiflora), kai kurie kriptantai (Cryptanthus), žemaūgės karališkosios begonijos (Begonia rex-cultorum), auksuotieji skindapai (Scindapsis aurea), apskritalapės pelėjos (Pellaea rotundifolia), saracėnijos (Sarracenia spp.), tuklės (Pinguicula spp.) ir kiti.
Šviesamėgiai augalai
Turkleniai (Hypoestes panguinolenta), kai kurie storlapiai (Crassula), juostuotosios avortijos (Haworthia spp.), eševerijos (Echeveria spp.), pūkuotosios kalankės (Kalanchoe tomentosa), kai kurie kiškiakopūsčiai (Oxalis), ceropegijos (Ceropegia woodii), peperomijos (Peperomia), smidrai (Asparagus plumosus), jautrieji musėkautai (Dionaea muscipula), saulašarės (Drosera spp.), Herbsto irezinės (Iresine herbstii), įvairios orchidėjos ir kiti.
Komentuoti tekstą