Veja – sodybos ar sodo sklypo priežiūros veidrodis. Kiekvienas sodininkas stengiasi veją kaip įmanoma labiau prižiūrėti bei puoselėti, nes tai ne tik grožio elementas, bet ir biologinis “kondicionierius”. Karštą vasaros dieną vejos temperatūra yra 5-6 laipsniais žemesnė nei neužsėtos dirvos, o nuo asfalto temperatūra skiriasi netgi iki 17 C°. Žaliasis kilimas taip pat gamina ir deguonį. Taigi – naudos tikrai daug, todėl verta pasistengti, įdedant šiek tiek pastangų vejai prižiūrėti.
Vejos dekoratyvumas priklauso nuo keleto faktorių: pjovimo aukščio ir dažnumo, laistymo, tręšimo, dirvos vėdinimo (aeracijos). Intensyviai prižiūrimą veją reikėtų pjauti 1-2 kartus per savaitę, paliekant 3.5 cm aukštį dekoratyvinėms ir 4-5 cm žolės aukštį paprastoms vejoms.
Tačiau net ir kruopščiai prižiūrintys savo veją mūsų skaitytojai kartais susiduria su visai netikėtomis problemomis. Kadangi klausimų šia tema gauname visai nemažai, nutarėme atsakyti į visus juos kartu šiame tekste. Dalinamės atsakymais ir tikimės, kad ši informacija padės Jums geriau prižiūrėti savo veją.
Po liūčių pievelėje pradėjo augti kelių rūšių grybai - panašūs į mėšlagrybius ir rausvi mažučiai. Jie gadina vaizdą, o nurinkus (išrovus) greitai atauga vėl. Kaip jų atsikratyti?
Labai svarbu neleisti grybams subręsti, nes jie išbarsto sporas ir palyginti greitai plinta.
Grybingos vietos tankiai subadomos šakėmis (taip velėna išvėdinama, nes suslūgęs ir nuolat drėgnas žemės sluoksnis yra puiki terpė grybams vystytis) ir palaistoma kalio permanganatu. 5-6 g miltelių ištirpinama 2 l vandens ir išlaistoma 1 kvadratinio metro plote. Taip kartojama keletą kartų. Jeigu kalio permanganatas grybų nesunaikina, velėna nuimama ir sunaikinama, žemė palaistoma 5 procentų koncentracijos formalino tirpalu. Po savaitės ar dviejų paklojama nauja velėna arba pilama šviežia žemė ir sėjama pievelė.
Visa pievelė nusėta mažais žemių kauburėliais. Jų nematyti kai žolė aukšta, bet žemai nupjovus atrodo baisiai. Praplėšus velėną matyti labai daug sliekų. Ar jie gali būti šios problemos priežastis ir kaip juos iš vejos išvyti?
Taip, greičiausiai tai sliekų darbas. Jie mėgsta derlingą kalkinę žemę su daug puvenų. Gali būti, jog prieš sėdami vėją suarėte ir palikote pūti seną velėną (ir ji nespėjo supūti iki sėjos) arba užpylėte dirvą neperpuvusiu kompostu. Jeigu vejoje tik keletas kauburėlių, jokių kovos priemonių imtis neverta, bet jeigu kvadratiniame metre jų 30-50 ir daugiau, reikėtų susirūpinti, ypač kai veja pjaunama žemai. Pirmiausia, pjaudami žolę vejos nemulčiuokite (visas atliekas išneškite į kompostinę). Jeigu seniai tręšėte arba dirva labai kalkinga, patręškite azoto trąšomis (amonio salietra, amonio sulfatu). Jeigu tręšta neseniai, pabarstykite žemę kvarciniu smėliu. Smiltys neturi uždengti žolės, berkite taip, kad smėlis pasiskirstytų tarp kerų ir jo beveik nebūtų matyti.
Nors gausiai lijo, bet vejoje atsirado nedidelių sprindžio dydžio baltų išdegusių lopinėlių. Ar tai nuo sausros, gal atsėti?
Tikriausiai pertręšėte azoto trąšomis. Laikykitės instrukcijų ant trąšų pakuotės. Nedidelių plotelių atsėti nebūtina, jie savaime apaugs žole, jeigu vėl neišdeginsite trąšomis.
Per sausrą žolė vietomis išpliko taip, kad jau nebeatsigauna. Liko maždaug 2x3 m plotas. Kada jį būtų geriausia atsėti?
Paprasčiausia atsėti prieš pat žiemą. Išplikęs plotas išgrėbiamas tankiu grėbliu, paviršius supurenamas ir išberiamos sėklos. Grėbliu jos šiek tiek įterpiamos į žemę, pabarstoma durpėmis ir lengvai suvoluojama. Žemė neturi būti labai drėgna, nes kartu su sėklomis lips prie volo ir pasiskirstys nevienodai. Išdygsta pavasarį.
Pasėjau žolę, bet piktžolės auga greičiau. Ar galima jauną pievelę purkšti herbicidais?
Jeigu piktžolių nedaug, jas geriausiai atsargiai išravėti rankomis (klaupiama ant plačios lentos ar plokštės, kad batais neištrintumėte liaunų stiebelių. Tai ypač aktualu, kai žemė drėgna). Purkšti galima tuomet, kai žolė užaugina 3 lapukus ir pradeda krūmytis.
Žemė - molis su žvyru. Juodžemio užpylėme 3 cm sluoksniu, ar jo užteks vejai? Ar galima tiesti ritininę veją tiesiai ant smėlio?
3 cm komposto per mažai. Sunki dirva (molis) pagerinama rupiu smėliu, smėlis – moliu arba priemoliu. Labai tinka ir kokybiškas kompostas ar perpuvęs mėšlas, juodžemis, bet jo reikia daug — 1-1.5 tonos arui (nelygu dirvos derlingumas ir struktūra). Kompostas paskleidžiamas maždaug 10-12 cm (15-16 cm – idealu) sluoksniu ir įterpiama į dirvą frezomis arba perkasama. Ritininei vejai žemė paruošiama lygiai taip pat, kaip ir sėjai. Jeigu dirva užpilama juodžemiu iš laukų, geriau iš karto nesėti žolės, palaukti, kad išdygtų piktžolės, jas nupurkšti roundapu, po savaitės ar dviejų išgrėbti, išlyginti žemę ir tuomet sėti.
Komentuoti tekstą