Geriausia skiepyti mokytis praktiškai, straipsniai ir knygos – tik pagalbinė priemonė. Skiepijimo būdų yra labai daug ir visi vaismedžiai skiepijami panašiai, bet kaulavaisiai dažniau akiuojami.
Sudūrimas
Kopuliavimu (sudūrimu) skiepijama, kai poskiepio šaka ir skiepūglis yra maždaug vienodo storio. Taip skiepas prigyja gerai, įskiepis su poskiepiu suauga greitai, mažiausiai sutrikdomas vaismedžio augimas. Įskiepis ir poskiepis nupjaunami, įstrižai darant apie 3 cm ilgio pjūvį. Pjūviai daromi lygūs, kad įskiepis su poskiepiu gražiai susiglaustų. Jeigu poskiepio ir įskiepio storis kiek skiriasi, suglaudžiant taikoma, kad jų žievės sutaptų nors viename šone (1 pav.a). Patogiau ir geriau skiepyti pagerintu sudūrimu (1 pav.b). Taip skiepijant poskiepis ir įskiepis įskeliami. Pleištukai daromi pjūvio viduryje ir po to įskiepis sujungiamas su poskiepiu. Žaizda apvyniojama plėvele. Tepalu užtepamas tik skiepūglio galas. Šiuo būdu skiepyti geriausiai tinka peilis su tiesiais ašmenimis.
Įskėlimas
Įskėlimu skiepijama, kai poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. Skiepijant šakos galas nulyginamas, įskeliamas ir į plyšį įstatomi pleištiškai nudrožti įskiepiai. Pastarieji kišami taip, kad įskiepio vieno šono žievė sutaptų su poskiepio žieve. Po to aprišama plėvele, plikos žaizdos užtepamos sodo tepalu (2 pav.). Šiuo būdu perskiepijus skiepūglis prigyja gerai, bet plyšys – prastai (ypač jeigu į vidų patenka užkratas).
Šoninis įpjovimas
Šoniniu įpjovimu skiepyti galima bet kuriuo metu (atšokus ir neatšokus žievei). Šis skiepijimo būdas paprastas ir geras tuo, kad net skiepui neprigijus skiepijama šaka nesugadinama. Skiepūglis pirmiausia nupjaunamas įstrižai, o iš kitos pusės daromas dar vienas trumpesnis pjūvis, kad skiepūglio gale susidarytų šoninis pleištas. Šaka įpjaunama įstrižai, iki medienos. Skiepūglio “pleištai” įspaudžiami į poskiepio įpjovą, paskui aprišama plėvele (3 pav.). Sodo tepalu aptepamas skiepūglio galas ir skiepijimo “pažastis”. Paskiepyta šaka nupjaunama iškart, o dar geriau – įskiepiui prigijus ir pradėjus augti. Pjaunama paliekant 10-15 cm ilgio stuobrelį, prie kurio vėliau pririšamas augantis skiepūglis. Stuobrelis išpjaunamas kitą pavasarį.
Priglaudimas
Priglaudimu skiepijama, kai žievė dar neatsilupa (4 pav.). Poskiepio šaka patrumpinama, išpjaunama tiek žievės, kad tilptų skiepūglis. Skiepūglis nupjaunamas įstrižai, priglaudžiamas prie poskiepio ir aprišamas. Kad įskiepis nenuslystų žemyn, pjūvio viršutinėje dalyje padaromas užkirtimas arba ant poskiepio ir įskiepio padaromi pleištukai (kaip skiepijant pagerintu sudūrimu).
Artimas aprašytam būdui yra skiepijimas trikampiu (5 pav.). Poskiepio gale išpjaunamas trikampis ir atitinkamai nudrožiamas įskiepio storgalis. Suglaudus aprišama plėvele. Šis skiepijimo būdas geresnis, jeigu sodininkas įgudęs.
Požievinis skiepijimas
Požievinis skiepijimas labiausiai paplitęs. Skiepijama, kai žievė gerai atsilupa. Šis skiepijimo būdas turi daug variantų. Paprasčiausia, kai skiepūglis nupjaunamas įstrižai ir užkišamas po žieve. Prieš užkišant poskiepio žievė prapjaunama išilgai, maždaug per 2/3 įskiepio pjūvio. Paskui vienas žievės šonas viršuje atlupamas ir pakišamas skiepūglis. Po žieve turi būti ne mažiau kaip 2/3 skiepūglio pjūvio. Tokiu būdu vienas įskiepio šonas prisiglaudžia prie nejudintos žievės. Jis geriau priglunda, jeigu ruošiant įskiepį šis šonas nulyginamas (6 pav.).
Storesnių šakų galuose skiepūgliai sukišami kas 2,5-3 cm. Tada greičiau užgyja šakos žaizda (7 pav.). Įskiepiai aprišami plėvele, neaprištos žaizdos aptepamos sodo tepalu.
Augančiais ūgliais skiepijama gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Įskiepiams imami jauni nesumedėję ūgliai su praeitų metų medienos dalimi. Šoniniai ūgliai išpjaunami su 2,5-3cm ilgio pernykštės medienos skydeliu (9 pav.a). Apatinė skydelio dalis turi būti ilgesnė, viršutinė – trumpesnė. Viršutinis ūglis turi būti su trumpa antrametės medienos dalimi, šakutė nupjaunama įstrižai (9 pav.b). Antrametės šakutės nupjaunamos su 1-2 šoniniais šiųmetiniais ūgliais (9 pav. c), kurie patrumpinami. Ruošiant skiepūglius lapai nukerpami, o lapkočiai paliekami. Iki skiepijimo ūgliai laikomi susukti į drėgną medžiagą. Trumpam juos galima pamerkti į vandenį. Skiepyti galima bet kuriuo būdu (sudūrimu, šoniniu įpjovimu, akiuojant).
Vyšnias ir trešnes tuo laiku galima akiuoti, užkišant akutę po žieve. Paskiepytos šakos galas nupjaunamas, paliekant virš akutės 5-8 cm stuobrelį. Akutė sprogsta tais pačiais metais. Išaugęs ūglis rišamas prie stuobrelio, kuris išpjaunamas kitą pavasarį.
Akiavimas
Akiuojama liepos antroje – rugpjūčio pirmoje pusėje užkišimu po žieve arba priglaudimu (10 pav.). Abiem atvejais akutė išpjaunama su maždaug 3 cm ilgio įskiepio skydeliu (10 pav. a). Pjaunant skydelį medienos užgriebiama nedaug. Skiepijant užkišimu po žieve prie akutės paliekamas lapkotis. Ant poskiepio daroma T formos įpjova, atlupama žievė ir po ja pakišamas išpjautas skydelis (10 pav. b). Aprišant skiepą akutė paliekama neaprišta.
Skiepijant priglaudimu ant poskiepio išpjaunamas apie 3 cm ilgio skydelis, kurio apačioje paliekamas liežuvėlis. Skiepūglis imamas be lapkočio. Skiepijimui priglaudimu skydelis su akute išpjaunamas panašiai kaip požieviniam akiavimui. Skydelis su peiliu pernešamas prie poskiepio ir priglaudžiamas prie žaizdos. Apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje padaryto liežuvėlio. Paskui skiepas kartu su akute aprišamas plėvele (10 pav. b).
Abiem būdais įakiavus po 2 savaičių plėvelė nuimama (perpjaunama skiepijimo peiliu kitoje skiepo pusėje). Anksti įakiuota akutė kartais išsprogsta tais pačiais metais. Tada žiemą ji gali apšalti ar net visai iššalti. Vėlai įakiuota akutė taip pat kartais žiemą iššąla. Abiem atvejais pavasarį vėl perskiepijama, bet jau kitais būdais.
Vaismedžių skiepijimo laikas
Dažniausiai vaismedžiai skiepijami pavasarį, orui atšilus iki 10°C. Kaulavaisiai (trešnės, vyšnios, slyvos) vegetaciją pradeda anksčiau negu sėklavaisiai. Dėl to perskiepijimą reiktų pradėti nuo kaulavaisinių. Kol žievė neatsilupa, reikėtų skiepyti kopuliavimo, įskėlimo, priglaudimo būdais. Suvėlavus skiepijimą rezultatai būna prastesni, todėl skiepijimo laikas yra gana svarbus aspektas.
Augančiais ūgliais galima skiepyti gegužės pabaigoje ir visą birželį. Anksčiau skiepyti yra geriau, nes prigijęs įskiepis gali ilgiau augti. Skiepijimo pradžią galima nustatyti iš skiepūglio subrendimo. Kai lenkiamas ūgelis apatinėje dalyje linksta (pradeda sumedėti), o ne lūžta, galima pradėti skiepyti.
Geriausias akiavimui laikas – liepos pabaiga ir rugpjūčio pirmoji pusė. Akiuojant anksčiau yra pavojus, kad akutė išsprogs tais pačiais metais ir žiemą iššals. Dėl to akiuojama mažiau saulės šildomoje šakos pusėje. Akiuojant vėliau žaizdos audiniai gali nepasiruošti žiemojimui ir akutė taip pat iššąla. Tada pavasarį šaka perskiepijama.
Skiepūglių paruošimas
Skiepijimo sėkmė labai priklauso nuo skiepūglių kokybės. Jie turi būti neapšalę, nesudžiūvę ir sveikais (nesunykusiais) pumpurais. Truputį apšalę metūgliai vaismedyje sulapoja normaliai, o įskiepyti gali neprigyti. Pavasariniam skiepijimui metūgliai ruošiami gruodžio antroje – sausio pirmoje pusėje (geriau gruodį). Vyšnių ir trešnių vaisinių šakučių viršūniniai pumpurai būna vegetatyviniai, todėl jas pjaunant ir skiepijant reikia išsaugoti viršūninį pumpurą.
Anksčiau nupjauti (prieš pirmus šalčius) skiepūgliai sunkiau ištveria natūralų ramybės periodą, dėl to įskiepiai blogiau auga. Atidėti skiepūglių ruošimą vėlesniam laikotarpiui rizikinga – jie gali apšalti. Po švelnesnių žiemų skiepūglius galima ruošti pavasarį, prieš pumpurų brinkimą.
Paruoštus skiepūglius patariama laikyti susuktus polietileno plėvelėje ir padėtus ant ledo, įkastus į sniegą ar pan. Kad ledai ar sniegas neištirptų, jie užpilami durpėmis. Skiepūglius galima laikyti vėsiame, drėgname rūsyje 0°C temperatūroje, pundelius susukus į polietileno plėvelę ir storgalius sukišus į drėgną smėlį ar pjuvenas. Gerai skiepūgliai išsilaiko aklinai susukti į polietileno plėvelę ir apkasti smėliu, durpėmis ar pjuvenomis šiaurinėje namo pusėje. Svarbu, kad ten nepatektų vanduo. Skiepūglius būtina apsaugoti nuo pelių.
Vasarą skiepūgliai ruošiami prieš pat skiepijimą. Ruošiant skiepūglius nukarpomi lapai (paliekant lapkočius). Paruošti skiepūgliai susukami į drėgną švarią medžiagą. Iki skiepijimo (akiavimo) jie laikomi vėsioje patalpoje.
Komentuoti tekstą