Klausimas: Azalijos ir Rododendrai, ar tai vienas ir tas pats augalas? Rododendras (Rhododendron) ar Azalija (Azalea) ?
Atsakymas: Ne. Azalijos priklauso Rododendrams todėl galima sakyti, kad visos Azalijos yra Rododendrai, tačiau ne visi Rododendrai yra Azalijos.
Lietuvoje daug augalų mylėtojų pažįsta rododendrus, jie jau nėra retenybė, o greičiau nepakeičiami, kai reikia sodą papuošti spalvingais, visžaliais, pavėsį pakenčiančiais augalais.
Gamtoje daugiausiai rododendrų natūraliai auga Rytų ir Pietryčių Azijoje. Šiame regione vasarą dažnai lyja ir drėgnas oras, o žiemą būna daug sniego. Dirvožemis, kuriame auga rododendrai – humusingas ir purus. Savaiminių sąžalynų taip pat randama ir Šiaurės Amerikoje bei Europoje.
Rododendrai kaip kultūriniai augalai pradėti auginti maždaug prieš 300 metų ir per šį laikotarpį tapo populiariausiais dekoratyviniais augalais. Rododendrų augintojai ir mylėtojai susibūrė į rododendrų augintojų asociacijas (Vokietijoje, Anglijoje, Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje). Per palyginti trumpą laiką sukurta daugiau kaip 10000 lauke auginamų rododendrų kultivarų.
Gamtoje rododendrai puikiai auga ir daugiausia jų rūšių randama kalnuotose vietovėse, kur drėgna, žemė derlinga, laidi orui bei vandeniui. Todėl ir sode reikia sudaryti panašias sąlygas. Svarbiausia – rūgšti dirva, geras drenažas, pakankamai drėgmės ir pusiau pavėsis visžaliems rododendrams.
Rododendrams reikia rūgščios žemės (pH 4,5-5,5). Šarminėje aplinkoje jie lėčiau auga, nežydi, būna neatsparūs ligoms ir kenkėjams. Kalcis, patekęs į augalus, lėtina kitų maisto medžiagų (kalio, magnio, geležies) pasisavinimą, todėl augalai nusilpsta, neužauga normalaus dydžio ūgliai.
Kai kurių rūšių rododendrai – plaukuotasis (R. hirsutum L.), žvynuotasis (R. ferrugineum L.) ir kamčiatkinis (R. camtschaticum Pall.), gali augti šarminėje žemėje. Šiuo metu sparčiai plintanti naujovė – INKARHO grupės rododendrų kultivarai (per 250), kurie puikiai jaučiasi nerūgščioje dirvojem ir yra labai gražūs. Bet ir jiems netinka sunki molio žemė – sodinama į purų dirvožemį su durpių priemaiša. Labai svarbu, kad žemėje netrūktų maisto medžiagų. Šiuos rododendrus prižiūrėti paprasčiau, nereikia kasmet įterpti rūgščių durpių.
Dirvą parūgštinti galima pakrūmes mulčiuojant kiminų durpėmis arba pušų spygliais. Tinka ir sieros rūgštis. 10 l vandens ištirpinama 5 ml koncentruotos sieros rūgšties (sieros rūgštis pilama į vandenį ir jokiu būdu ne atvirkščiai). Laistoma keletą kartų per vegetaciją. Prastesnėse sąlygose augančius rododendrus rekomenduojama mulčiuoti bei tręšti natūraliomis organinėmis medžiagomis (pušų spygliais, pušų žieve, ąžuolo lapais, kiminų durpėmis).
Rododendrams, ypač visžaliams, labiausiai tinka lengvos, durpinės, humusingos, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos. Šaknų sistema paviršinė (jos kompaktiškos, tankios), todėl pakanka nestoro derlingo dirvos sluoksnio. Iš mineralinių dirvų rododendrams tinkamiausi priesmėliai, nes jie pakankamai rūgštūs, laidūs orui ir vandeniui. Priesmėlį ir kitas mineralines, dirvas su mažiau humuso galima pagerinti organinėmis medžiagomis – kiminų durpėmis, medžių lapais (ąžuolo) pušų, maumedžių spygliais, žieve, perpuvusia žole. Duobės rododendrams kasamos 3-4 kartus didesnės už rododendrų šaknų sistemą. Jos pripildomos paruošto substrato, paskui kasmet augalai mulčiuojami. Priemolis ir molis rododendrams augti netinka. Šios dirvos sunkios, supuolusios, prastai praleidžia vandenį ir orą. Jas galima nusausinti ir pagerinti organinėmis medžiagomis. Priemolyje augančius rododendrus reikia kruopščiau prižiūrėti.
Azijoje, kur savaime auga daugiausia rūšių rododendrų, pagrindinis metinių kritulių kiekis iškrenta nuo gegužės iki spalio mėn. Tuomet rododendrai žydi ir aktyviai auga. Mūsų šalyje šis laikotarpis sausenis. Labai svarbu, kad jauni sodinukai ir jau suaugę augalai neperdžiūtų. Senesni augalai sausrą ištveria lengviau. Jeigu lapai apvytę ilgesnį laiką (naktį ir dieną), tai gali pakenkti net suaugusiems augalams.
Neseniai pasodintus rododendrus reikia nuolat laistyti ir neleisti jiems apvysti. Vasaržaliai rododendrai greičiau perdžiūva, negu visžaliai. Ypač svarbu, kad drėgmės netrūktų žydėjimo, augimo ir žiedinių pumpurų formavimosi metu, gegužės – liepos mėn. Jeigu sausa, nelaistomi rododendrai žydi trumpiau. Laistyti reikia anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė mažiau kaitri. nes visžalių rododendrų lapai gali nudegti (atsiras rudų nudegimo dėmelių). Kad žemė taip greitai neperdžiūtų, augalus reikia mulčiuoti.
Visžaliai rododendrai žiemą dažniausiai ne nušąla, bet perdžiūva. Šių augalų visžaliai lapai vandenį garina ir žiemą. O dirva sušalusi ir šaknys nepajėgia jo paimti. Vėlai rudenį, jeigu jis sausas, kol žemė neįšalusi, visžalius rododendrus reikia gausiai palieti. Žiemą jie patys bando apsisaugoti nuo perdžiūvimo. Kai lauke temperatūra nukrinta žemiau nulio, lapai nusileidžia, susisuka – taip mažiau išgarina vandens. Jeigu šalta ir sausa žiema trunka ilgai, pavasarį, nutirpus sniegui, rododendrų lapai gali likti susisukę. Vadinasi, jie neteko daug vandens – reikia laistyti. Galima užpilti ir ant lapų, taip vanduo greičiau pateks į augalą. Paprastai užtenka laistyti 1-2 savaites. Visžalių rododendrų lapai yra tarsi indikatoriai, pagal jų būklę galima nustayti dirvos drėgmę.
Nors rododendrai mėgsta drėgną dirvą, bet nepakenčia stovinčio vandnens. Žemė turi būti laidi vandeniui ir orui, duobės apačioje reikia drenažo. Jei augalas auga įmirkusioje dirvoje, atrodo taip pat, kaip išdžiūvęs. Lapai nusileidžia, susisuka, gelsta, vėliau – ruduoja ir nukrenta.
Komentuoti tekstą