Jeigu norite kuo ilgiau grožėtis žiedais, svarbu žinoti kokius augalus pasirinkti ir kaip padaryti, jog vasarai einant į pabaigą, jūsų sodo vaizdas ne mažiau džiugintų.
Juk iš ties, taip nuostabu, kai atėjus rudeniui sodas dar skendi žieduose. Sodininkai šiam tikslui turi net keletą gudrybių. Štai – vieni augalai žydi antrą kartą, kiti nesiliovė nuo vasaros džiuginti savo žydėjimu.
Tačiau šiam tikslui pasiekti, reikia gerai išmanyti kokius pokyčius atneša rudeninis Lietuvos kraštų klimatas. Dienos trumpėja, dažniau lanko vėjai, vėsesni orai ir šaltesnės naktys.
Štai ankstyvą rytą pastebime rasos lašeliais pasidabinusį voratinklį. Suprantame sodas primena apie rudenėlį, apie tai, jog jei nespėjome pasigrožėti žiedų spalvomis – sustokime, pasigrožėkime. Tai lyg atsisveikinimas augaliukų su šiais metais, su džiugesio, o gal net nuostaba mūsų akyse.. Tai paskutinis augaliukų “pasispardymas”, parodant paskutinius ryškius žiedelius, pilkus, margus, auksu ar sidabru išrašytus lapelius.
Gėlynuose dar žydi ežiuolės, rykštenės, rudbekijos, saulainės, astrai, šilokai, flioksai šluoteliniai, kurpelės, vaisginos, kraujažolės, monardos.
Puikiai atrodo ir įvairios dekoratyvinės smilgos bei žolės: galvas kelia miskantai, karčiuotieji miežiai, melvenės, kukurūzai.
Pats žydėjimas ar dar tik pradžia erikų, viržių ir chrizantemų.
Vieną dieną pastebėsime tamsiame žemės plote kažkokį besispraudžiantį pumpurą į šviesą. Jam nusispalvinus alyvine spalva suprasime, kad tai pavasarį žaliavusio vėlyvio žiedelis. Per vasarą jau būsime jį pamiršę. Gal kažkur netoli pasirodys krokas rudeninis.
Tarp gelstančių, krentančių lapų įsimaišo lauke auginama, bet ten nežiemojanti koralinė kiauliauogė ar dekoratyvūs pipiriukai. Dumplūninės nikandros vaisiai pasitinka šokiruojančiu ryškumu. Šie augaliukai pasipuošia įvairiaspalviais vaisiais, kurie įvairiose nokimo stadijose būna skirtingų spalvų.
Rudenėjant pasipila įvairiaspalviai dekoratyvūs moliūgėliai: dryžuoti, gruoblėti, su ragiukais, taškiukais, dėmelėmis persipina su sultingais didžiavaisiais, kurie žiemą spalvingumu primins saulėtą, gėlėtą vasarą.
O kur dar raudonskruosčiai obuoliukai, kviečiantys – paimk mane ir mane..
Tą matant, širdimi jaučiant – visai ne niūrus tas rudenėlis.
Komentuoti tekstą