Vienos veislės braškės dera 1-2 savaites. Pasodinus įvairaus ankstyvumo braškių, uogos raškomos apie 1-1,5 mėn. Po labai ankstyvų ir ankstyvų prinoksta vidutinio ankstyvumo, paskui vėlyvos ir labai vėlyvos veislės. Paskui jos augina naujus lapus, krauna žiedinius pumpurus kitiems metams ir ruošiasi žiemai.
Remontantinės braškės dera po nedaug, bet visą vasarą. Jos vienu metu žydi, mezga ir nokina uogas. Daug kompotų žiemai iš jų neprivirsite, bet šviežias braškes valgysite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens. Be to, remontantinės braškės labai gražios, nuolat pasipuošusios baltais žiedais ir raudonomis uogomis. Yra vijoklinių ir svyrančių, o kai kurios suauga kaip kilimas.
Senosios remontantinės braškės ‘Macher’, ‘Aurora’ Vakarų Europoje jau praktiškai neauginamos. Jos nederlingos, kereliai neatsparūs ligoms. Vokietijoje vis dar populiari ‘Ostara’. Derlinga, uogos skanios, bet smulkios, pūva.
Derlinga ir angliška ‘Evita’. Uogos didelės, skanios, atsparios puviniams, pats keras mažas, kompaktiškas.
Derlinga, skani ir remontantinė ‘Muir’, išvesta Kalifornijoje. Vokietijoje populiarios ‘Imtraga’, ‘Rapela’, aromatingos prancūziškosios ‘Mara des boir’, balkoninės ‘Frapendula’.
Pas mus dažniausiai prekiaujama ‘Muir’, ‘Selva’, ‘Ostara’, ‘Hummi gento’ remontantinių braškių daigais. Dėl gausaus derliaus ir stambių uogų ypač vertinamos paskutinės.
Remontantinės braškės pražysta gegužės mėn., dera nuo birželio iki spalio mėn. Pavasarį žiedai auga kartu su lapais. Uogų nebūna tik keletą savaičių, kai braškės augina ūsus. Paprastai jos dera iki pirmųjų šalnų, o paskui ruošiasi žiemai. Tačiau kartais po šalnų vėl atšyla ir apgautos šilumos braškės dera toliau! Prinokusios uogos apšąla, o žalios ir žiedai nenukenčia. Padėkite nesusipratėlėms – nukirpkite lapus bei likusias kekes su žiedais ir uogomis, kad jos spėtų pasiruošti žiemai. Po stipresnių šalnų pridenkite eglišakėmis.
Braškėms žemė paruošiama iš rudens, o daigai sodinami pavasarį. Žemę pagerinkite kompostu arba durpėmis, bet ne mėšlu. Jeigu naudojate mėšlą, į lysves jį įterpkite prieš metus, kad spėtų supūti, nes dėl azoto pertekliaus braškės augins lapus, bet ne uogas. Šviežiai išplėštos pievos taip pat netinka naujiems braškynams, nes žemė bus labai piktžolėta, o braškes puls spragės.
Sodinkite daigelius su 2-3 lapeliais ir stipriomis šaknimis arba gerai išsivysčiusias skroteles. Pasodinę gerai palaistykite ir, jeigu turite, pridenkite agroplėvele. Jeigu užtenka drėgmės, skrotelės nesunkiai įsišaknija. Gegužę sodinami daigai jau turi žiedinius pumpurus. Pirmuosius išskinkite, kad kereliai sutvirtėtų. Sausu oru braškių daigus reikia laistyti.
Pradėjus augti ūsams, braškės papildomai tręšiamos kaliu ir fosforu. Labai tinka specialiai braškėms skirtos kompleksinės trąšos su minimaliu azoto kiekiu. Jomis pavasarį tręšiami ir dvimečiai, trimečiai braškynai. Ūsų galuose susiformuoja skrotelės, jos greitai auga, įsišaknija, netrukus pražysta ir dera, paskui pačios leidžia naujus ūsus, kurie taip pat dera. Jeigu braškių neplanuojate dauginti, ūsus išskinkite, kad kerai būtų tvirtesni, o uogos stambesnės.
Remontantines braškes galima auginti vazonuose, derlingoje daržo žemėje. Į vazoną sodinama po 1-3 augalus. Vienas keras užaugina daug ūsų, kurie svyra žemyn, jų galuose formuojasi skrotelės, neliesdamos žemės jos žydi ir dera, paskui pačios augina naujas skroteles, kurios taip pat spėja pražysti. Vienas augalas ūsais išmaitina daugybę vaikučių, todėl vazonuose auginamoms braškėms vandens ir maisto medžiagų reikia daugiau. Laistoma kasdien, o tręšiamos kas 10 dienų. Rugsėjį jauni stiprūs kerai (2-3 kartos) nukerpami ir persodinami į lysvę, žiemai mulčiuojami durpėmis arba pjuvenomis ir pridengiami eglišakėmis. Kitais metais juos persodinsite į vazonus. Senus kerus ir jaunas silpnas skroteles išmeskite, nebent auginate labai retą veislę. Visą vasarą derėjusios ir ant ūsų kabančius vaikus maitinusios braškės pasensta greičiau ir naujais augalais pakeičiamos kas 1-2 metai.
Dekoratyvinės ‘Pink Panda’ braškės sodinamos gėlynuose. Jos visą vasarą žiba puikiais rausvais žiedais. Uogos dažniausiai neišsivysto, būna mažos, bet labai aromatingos, kaip žemuogės. Ūsų išleidžia nedaug. Kereliai nedideli, kompaktiški. Per keletą metų šios braškės gali suaugti kaip kilimas.
Braškės turi labai daug priešų. Nesodinkite jų į ką tik išplėštą pievą – spragės apgrauš šaknis ir šerdelę. Jeigu braškynas netoli miškelio, dirva varputėta, kerelius dar puls ir grambuoliai. Labai derlingose, drėgnose vietose braškės staiga ima vysti, kai jų šaknis nugraužia kurkliai. Šiuos stambius vabzdžius “kurmio” letenėlėmis labai sunku išnaikinti. Avietinis žiedgraužis pakanda braškių žiedkočius. Žiedpumpuriai, lyg perbraukus skustuvu, lieka kabėti tik ant plonytės odelės, kol sudžiūsta, arba iš karto nukrinta. Braškėse gyvena ir plika akimi beveik neįžiūrimi žemuoginiai nematodai. Sergantys augalai prastai auga, jų lapkočiai ir žiedkočiai trumpi, neišsivystę, o žiedai primena žiedinį kopūstą. Daug žalos padaro žemuoginės ir voratinklinės erkės.
Komentuoti tekstą