Pagaliau aplankę Ameriką, europiečiai paragavo įvairių nematytų augalų ir daržovių – bulvių, kukurūzų, pomidorų, pipirų, kakavos, žemės riešutų ir ananasų. Iš Amerikos į Europą atvežtos ir stambiauogės čilinės žemuogės, laikui bėgant iš jų buvo išvestos ir braškės. Taip ir atsirado pirmosios braškės europoje. Šią versiją bando užginčyti Anglija ir Olandija, kurios ypač daug nuveikė kurdamos braškių veisles ir kryžmindamos įvairių rūšių žemuoges, tačiau net ir jos pripažįsta, kad pirmas žingsnis žengtas būtent Prancūzijoje.
Beveik kiekviename sode yra braškių lysvė. Tai skaniausios vasaros uogos, o braškių uogiene užtepta bandelė padeda ištverti žiemą. Braškės skirstomos į grupes pagal ankstyvumą ir kitas augimo bei derėjimo ypatybes. Be mums įprastų, vieną kartą derančių veislių, vis populiaresnės visą vasarą uogas vedančios remontantinės ir dviderlės braškės.
Įprastos vienaderlės braškės dera apie 2 savaites. Kad uogas valgytumėte ilgiau, rekomenduojama sodinti įvairaus ankstyvumo veisles (ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas), tuomet derėjimas tęsis mėnesį ir daugiau.
Braškės palyginti jautriai reaguoja į dirvos struktūrą, vietą ir priežiūrą – jeigu gausiai dera pas Joną, dar nereiškia, kad derės ir pas Petrą. Pasitaiko, kad nuvilia net labiausiai išgirtos veislės. Naujokams rekomenduojama pirkti keletą veislių braškių po 10 ar daugiau kerelių ir stebėti, kurios jų žemėje geriausiai auga ir dera, mažiausiai serga. Didžiausią derlių paprastai subrandina vėlyvos braškės, mažiausią (bet brangiausią) – ankstyvosios. Dėl oro, augimo ir priežiūros sąlygų braškių ankstyvumas gali neatitikti nurodyto, derlius gali vėluoti ar prinokti anksčiau. Ankstyvų braškių derlius dažniausiai suvalgomas šviežias, iš kitų galima virti uogienes ir kompotus. Šaldyti labiausai tinka ‘Senga Sengana’ uogos.
Yra nemažai lietuviškų veislių braškių – ‘Saulenė’, ‘Aura’, ‘Jaunė’, ‘Dangė’ ir pan. Vieni sodininkai jas giria, kiti peikia. Geriausia pabandyti jas auginti patiems – sava patirtis vertingesnė už šimtus patarimų. Dėl didelių, gražių ir skanių uogų nuo seno giriama lietuviška ‘Venta’.
Vienos iš delingiausių – ‘Honeoye’, ‘Dukat’, ‘Kama’, ‘Venta’, gerais metais – ‘Senga Sengana’.
Braškių auginimas Lietuvoje (LSDI Tyrimas)
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtos dešimties veislių (‘Saulenė’, ‘Honeoye’, ‘Kent’, ‘Elkat’, ‘Polka’, ‘Dangė’, ‘Senga Sengana’, ‘Pegasus’, ‘Bogota’ ir ‘Pandora’) braškių biologinės ir ūkinės savybės. Per trejus metus puikios būklės išliko tik ‘Dangė’ ir ‘Elkat’ braškės. Senstant ‘Bogota’ ir ‘Kent’ braškių kerelių būklė labai pablogėjo.
Anksti (05.15-17) pradeda žydėti ‘Saulenė’, ‘Honeoye’ ir ‘Kent’, vidutiniškai vėlai (05.19-20) – ‘Elkat’, ‘Polka’, ‘Dangė’, ‘Senga Sengana’, ‘Pegasus’, labai vėlai 05.26-31) – ‘Bogota’ ir ‘Pandora’ braškės. ‘Bogota’ ir ‘Kent’ braškės yra vidutiniškai derlingos (6-7 t/ha), ‘Pegasus’ – derlingos (9 t/ha), o ‘Saulenė’, ‘Pandora’, ‘Senga Sengana’, ‘Honeoye’, ‘Polka’, ‘Elkat’ ir ‘Dangė’ – labai derlingos (11-17 t/ha). Iki ‘Senga Sengana’ braškių gausaus derėjimo ankstyvosios ‘Saulenė’ braškės sunokino 65%, o vidutiniškai ankstyvos ‘Honeoye’, ‘Elkat’ ir ‘Kent’ – per 33% uogų. Iki ‘Pandora’ derėjimo ‘Saulenės’ uogos būna visos nuskintos, o ‘Senga Sengana’, ‘Polka’, ‘Dangė’, ‘Honeoye’, ‘Elkat’ ir ‘Kent’ – per 80%. Kai baigė derėti ‘Senga Sengana’ braškės, kitų veislių braškės irgi buvo baigusios, tik ‘Pegasus’ ir ‘Bogota’ buvo nesunokusių 5-8%, o ‘Pandora’ – daugiau kaip 50% uogų.
Versliniuose braškynuose siūloma auginti vidutiniškai ankstyvas ‘Honeoye’ ir ‘Elkat’, vidutiniškai vėlyvas ‘Polka’, vėlyvas ‘Senga Sengana’ ir labai vėlyvas ‘Pandora’ braškes.
Ar reikia pjauti braškių lapus?
Nurinkus uogas, braškyną reikia išravėti ir patręšti. Neretai manoma, jog po derliaus braškių lapus būtinas braškių lapų nupjovimas, kad augalai būtų sveikesni ir gausiau derėtų kitais metais. Iš tikrųjų yra kitaip. Jaunuose, 1-2 m. amžiaus braškynuose lapų verčiau neliesti, nebent jie ligoti.
Nupjovus jų lapus uogų derlius nepadidėja, bet sumažėja – visos jėgos išnaudojamos ne žiediniams pumpurams krauti, o lapams auginti, be to, augalai prasčiau žiemoja. Pjaunami tik senų (3-4 m. amžiaus) ir ligotų ar labai piktžolėtų, kenkėjų užpultų braškių lapai, paskui jos profilaktiškai nupurškiamos fungicidais ir insekticidais.
Lapai pjaunami iš karto po derliaus, bet ne vėliau kaip liepos viduryje, maždaug 5 cm virš ragelių.
Braškynai paprastai atnaujinami kas 3-5 metai, bet jeigu braškės auga juodoje plėvelėje, augalus reikia keisti dažniau, nes jie greičiau pasensta. Patiesus plėvelę, pirmaisiais, o kartais ir antraisiais metais braškės dera gausiai, o paskui derlius staiga sumažėja. Tai ženklas, kad reikia sodinti naują braškyną.
Išravėtos ir palaistytos braškės patręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mažai azoto, bet daug fosforo ir kalio.
Komentuoti tekstą