Kai sklypas mažas, jį sunku gražiai apželdinti. Tačiau kiemo grindinį, terasą ar ne balkoną galima papuošti miniatiūriniais kilnojamais gėlynais. Stačiakampiame akmens ar molio vazone gražiai atrodys miniatiūrinis japoniškas sodas, alpinariumas ir net baseinėlis su vandens lelijomis. Užsienyje mini alpinariumai sodinami tufos gabaluose arba hypertufos (durpių, cemento ir smėlio mišinys) loviuose.
Tufos akmuo labai minkštas, porėtas, sugeria vandenį kaip kempinė. Jame nesunku išgremžti skylutę ir pasodinti šilropę ar uolaskėlę. Laistoma labai retai, iš viršaus, kad vanduo sudrėkintų visą akmenį. Jeigu akmuo įspraudžiamas į žemę bent keletą centimetrų, jo apskritai nereikia laistyti, nes tufa sugeria drėgmę iš žemės ir jos visai pakanka alpinariumų augalams.
Hypertufa išoriškai labai panaši į tufą, bet nėra nei šilta, nei minkšta, be to, didesni hypertufos vazonai ir loviai labai sunkūs, juos sunku perkelti. Tačiau hypetufos lovį nesunku išlieti pačiam, jis dailiai atrodo ir yra nebrangus. Ištepus tokį vazoną rūgpieniu arba kefyru ir palaikius per vasarą drėgnoje paunksmėje, sienelės apauga samanomis. Žiemą hypertufa nesuskyla.
Įdomiai atrodo ir nedidukas alpinariumas pakeltoje lysvėje. Jis ypač tinka, jeigu sklypas nuolat užliejamas, išplaunamos žemės. Iš pradžių sukalkite medinį 30-40 cm aukščio apvadą ir išdėliokite augalus su vazonais taip, kaip juos planuojate sodinti. Jeigu atrodo gražiai ir kompozicija jums prie širdies, medinį apvadą apmūrykite akmenimis arba jį nugriaukite ir sumūrykite neaukštą akmeninę sienelę.
Vazone ar lovyje dedamas 3-5 cm, pakeltoje lysvėje -10-15 cm storio žvyro, akmenukų ar atsijų drenažas, nes alpinariumų augalai nepakenčia užmirkusios žemės. Sodinama į smėlio, durpių ir komposto arba derlingos daržo žemės mišinį (2:1:1). Kalkingą žemę mėgstantiems augalams (katilėliams ir pan.) geriausiai daryti specialias „kišenes“ arba sodinti juos į mažus vazonėlius ir paskui paslėpti tarp akmenų arba kitų gėlių. Jiems vietoje durpių į žemių mišinį dedama sutrintų kiaušinių lukštų arba smulkintos kreidos. Daugumai daugiamečių gėlių reikia bent 20-30 cm storio derlingos žemės sluoksnio, vienmetėms užtenka 15-20 cm.
Miniatiūriniame alpinariume geriausia naudoti vienos rūšies akmenų derinius – tinka gelsvas ar žalsvas dolomitas, bazaltas, granitas, originaliai atrodo titnagas. Akmenys guldomi taip, kad atrodytų natūraliai išlindę iš žemės. Jų dydis turi atitikti alpinariumo dydį — 50×60 cm vazone užteks 1-3 kumščio dydžio akmenų.
Nors sausamėgiai augalai nepakenčia stovinčio vandens ir gausaus laistymo, nereikėtų persistengti ir sodinti juos smėlyje — jame niekas neaugs. Prastą priesmėlį verčiau maišyti su juodžemiu, kompostu.
Alpinariumų augalais vadinamos įvairios sausroms atsparios ir saulę mylinčios žemaūgės gėlės, kai kurios iš jų iš tikrųjų kilusios iš kalnuotų vietovių. Tinka visi žemaūgiai (kiliminiai, svyrantys, vijokliniai) augalai tvirtomis, bet kompaktiškomis šaknimis, kurie nebijo kaitrios saulės, pakenčia sausrą, vėją ir gali augti saujelėje žemių. Tarp daugiamečių gėlių galima sodinti žemaūgių formų, lėtai augančius spygliuočius ar lapuočius kompatiškais vainikas, jeigu tarp akmenų paliksite pakankamai vietos jų šaknims. Jie sodinami pavieniui arba grupėmis, galima grupuoti įvairių formų augalus (rutulio, žvakės, pagalvėlės, kilimėlio).
Tarp akmenų mažiausiuose plyšeliuose gerai auga miniatiūrinės melsvės, ylalapiai flioksai, pūkuotosios glažutės, įvairūs neaukšti šilokai, čiobreliai, perkūnropės, kai kurios uolaskėlės, alpiniai vaistučiai ir kalniniai laibeniai, gajosios ankstos, pajūrinės gvaizdės, alpinės ir pajūrinės naktižiedės, levizijos, snieginiai ir dekoratyvinių formų plačialapiai gysločiai, alpiniai astrai, darželinės aubretės, pilkosios veronikos, žemaūgiai katilėliai ir gvazdikai, vilnotosios notros, gludai, šliaužiančios muilinės gubojos, gojiniai šalavijai, dekoratyvinių formų ir žemaūgiai raudonėliai, kai kurie snapučiai, melsvosios viksvos, katpėdės, bobramuniai, vyrskydės, visi sausažiedžiai augalai ir daugelis kitų.
Gražios ir spalvingos įvairių rūšių ir spalvų šilropių, uolaskėlių ir šilokų kompozicijos. Iš užsienio galima atsisiųsti pas mus dar nematytų augalų. Kai kurie iš jų puikiai žiemoja Lietuvoje, kitus žiemai reikia pridengti arba perkelti į rūsį.
Šalčiui visai neatsparūs ir lepūs augalai į lovį sodinami su plastikiniais vazonėliais, ir vėlyvą rudenį pernešami į kambarį (eševerijos ir pan.) arba rūsį, o visžaliai – į vėsią stiklinę verandą. Atkreipkite dėmesį, kad nuo žemės pakeltose talpose augalai greičiau iššąla. Juos galima rudenį persodinti į lysvę, su visu konteineriu įkasti į žemę, o iš viršaus uždengti eglišakiais ir užberti durpėmis (kai žemė jau pradeda stingti) arba pernešti konteinerį į rūsį (jeigu yra bent vienas visžalis augalas, rūsyje turi būti langas).
Komentuoti tekstą