Aplinkos dizainas

Kiliminiai augalai

Kiliminiai augalai sodui

Ne visuomet sklypui apželdinti tinka varpinės žolės. Pavėsyje, po medžiais, gryname smėlyje, užmirkusioje ar akmenuotoje žemėje pievelė auga prastai, o kalvotą sklypą arba statų šlaitą beveik neįmanoma gražiai nupjauti. Tokiose vietose geriau sodinti kiliminius augalus, kuriuos nesunku prižiūrėti. Išvardinti augalai ypač pravers didelėms pamiškių sodyboms apželdinti.

Dirvai ir vietai mažiau reiklios vilnotosios notros, paprastieji čiobreliai, šiliniai gvazdikai, ylalapiai flioksai, bazilikiniai putokliai, pūkuotosios glažutės, daug uolaskėlių (Arenso, velėninės ir pan.), vaistučiai, kaukaziniai, kamčiatkiniai, aitrieji ir Ziboldo šilokai, trilapės valdšteinijos, indijinės žemuogenės, raudonlapės heicheros ir net kiškiakopūsčiai.

Kiliminiai augalai pavėsiui: Šiliaužiančioji bruknuolė (Gaultheria procumbens), Mažoji žiemė (Vinca minor), Brunera (Brunnera macrophylla), Bergenija (Bergenia), Paprastoji gebenė (Hedera), Pachisandra (Pachysandra);

Rečiau auginami mūsų krašto kiliminiai augalai:

Šliaužiančiųjų vaisginų (Ajuga reptans) tamsiai žalių blizgančių lapų skrotelės nesunyksta net žiemą po sniegu. Jauni ūgliai, šliauždami pažeme, įsišaknija, todėl augalas labai greitai plinta į šonus. Žydi gegužės – birželio mėn. mėlynomis “žvakėmis”.

Gulčiosios veronikos (Veronica chamaedrys) savaime auga mūsų miškuose. Jos nereiklios, gerai jaučiasi net visai nederlingose, rūgštokose dirvose. Plinta greitai. Žydo smulkiais melsvai žiedeliais.

Šliaužiančiosios šilingės (Lysimachia nummularia) gerai auga ir pavėsyje, ir saulėtose vietose. Jų lapukai apvalūs, be kotelių, tankiai apaugę ilgus šliaužiančius stiebus. Žydi ryškiai geltonais žiedeliais. Labai gražiai atrodo prie vandens telkinių.

Europinės pipirlapės (Asorum europaeum) auga tamsiuose drėgnuose miškuose. Jos geriausiai jaučiasi pavėsyje, po medžiais, nebijo stovinčio vandens. Labai gražūs pipirlapių lapai – standūs, apvalūs, tamsiai žali.

Žąsinės sidabražolės (Potentilla anserina) savaime auga sausuose šviesiuose pušynuose, net gryname smėlyje. Sidabražoles iš tikrųjų mėgsta žąsys, bet augalui tai nekenkia. Nuolat genimos jos net sutankėja.

Dvinamės katpėdės (Antennaria dioica) gerai jaučiasi lengvuose priesmėliuose, nebijo saulėkaitos. Jų mažos sidabrinės lapų skrotelės suauga labai tankiai ir primena dirbtinį kilimą.

Kvapieji lipikai (Galium odoratum) žemę uždengia trapiu žaliu kilimu. Jų lapai kvepia, o žiedeliai balti. Žydi nuo gegužės iki birželio pabaigos.

Drėgnoms, pavėsingoms vietoms apželdinti tiks ir miškinės žemuogės (Fragaria vesca). Jos gražios nuo ankstyvo pavasario, kai pradeda žydėti, iki rudens, kai lapai nusispalvina ryškiai geltonais arba raudonais atspalviais.

Pilkieji skleisteniai (Hernaria glabra) iš toli panašūs į samanas. Stiebas driekiasi pažeme, šakelės plačiais išsiskleidusios, lapukai mažyčiai. Žiedai vos įžiūrimi, gelsvai žali, sutelkti lapų pažastyse. Gerai auga sausose, žvyruotose dirvose.

Vienagraižės vanagės (Hieracium pilosella) auga šlaituose, sausuose pušynuose, labai prastoje žemėje. Sutvirtina smėlynus, greitai sudaro tankų kilimėlį. Pamatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, pilkšvai žali, plaukuoti. Plinta ilgomis palaipomis. Žydi šviesiai geltonais graižo formos žiedais ant ilgų žiedkočių, nuo gegužės iki šalnų.

Išvardinti augalai dauginami vegetatyviai – įsišaknijančiais ūgliais, šakniastiebiais arba kero dalimis. Jų galima prisirinkti natūraliose augavietėse. Auginiai sodinami tiesiai į lysves, inspektus arba dėžutes įstrižai ir gausiai palaistomi. Jeigu augo šlapioje tamsioje vietoje – užpavėsinami ir uždengiami agroplėvele, kad sulaikytų drėgmę.
Tręšiama 1-2 kartus per vasarą kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Peržydėjusius augalus vasaros pabaigoje galima nupjauti, kad sutankėtų.

Sklypą gerai uždengia kai kurie puskrūmiai – paprastieji viržiai, erikos, paprastosios meškauogės ir bruknės. Tinka ir žemaūgiai šliaužiantys gluosniai.

Apie autorių

Monika

Komentuoti tekstą

Komentuoti